Titulinis
Naujienlaiškis

Vilniaus Šventosios Dvasios bažnyčios Adamo Gottlobo Casparini vargonai ─ neįkainojamos vertės

Lenkijos kultūros ministerija planuoja skirti lėšų unikaliems Vilniaus Šv. Dvasios bažnyčios A. G. Casparini vargonų restauravimo darbams. Apie šių vargonų vertę kalbamės su aukščiausios – eksperto kvalifikacinės kategorijos vargonų restauratoriumi dr.Girėnu Povilioniu, kuris yra paskirtas oficialiu ekspertu ir atsakingu asmeniu iš Lietuvos ir parapijos pusės šių vargonų restauravimo klausimu.

"A.G.Casparini vargonai Vilniaus Šv. Dvasios bažnyčioje yra vertingiausių Lietuvos istorinių vargonų penketuke, didžiausi ir seniausi barokiniai vargonai Lietuvoje. Tai yra apksritai vieninteliai išlikę tokio dydžio meistro A.G.Casparini vargonai ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Dabartinėje Lenkijoje yra išlikę tik šio meistro sukurtų vargonų fasadai arba atskiros vargonų dalys, nes visi kiti jo vargonai, buvę Karaliaučiaus krašte, sunaikinti. Šv. Dvasios bažnyčios vargonai išsaugojo beveik autentišką sudėtį nuo jų pastatymo 1776 metais. Vilniaus Šventosios Dvasios bažnyčios vargonai turi dvi manualines ir vieną pedalinę klaviatūrą, 31 registrą ir net šešerias autentiškas kojomis minamas dumples", ─ teigia G.Povilionis.

Šie vargonai buvo pradėti restauruoti 1995 m. 2002–2005 m. iš dalies restauruotas instrumentas: dumplės, oro kanalai, oro skirstymo dėžės, atkurtos manualinės ir pedalinė klaviatūros, mechanika. Nuo 2005 m. instrumento restauravimo darbai buvo atliekami nenuosekliai, ne iki galo, patvarkant atskiras dalis. 2006 m. buvo atkurtas registras Vox Humana. Nors pasak tuometinių vargonų ekspertų šio registro atkūrimo darbus ir skambesį įvertino itin teigiamai, tačiau apžiūrėjus šiandien šio registro vamzdelius, matyti, kad darbai nebuvo atlikti itin tinkamai ir iki galo baigti. Neatsiradus finansavimui, darbai nutrūko, o dauguma demontuotų instrumento vamzdžių ir kitų dalių liko sukrautos šalia vargonų esančioje patalpoje.

2002–2009 m. Švedijoje buvo daroma šių vargonų kopija JAV Ročesterio Kristaus bažnyčiai, Niujorko valstija, vargonų meistrai nuolatos kelis kartus per metus atvykdavo ir papildomai matuodavo vamzdžius.
Dabar reikia atlikti vargonų fasado restauravimą, skulptūrų, drožybos elementų auksavimą, iš naujo restauruoti oro skirstymo dėžes ir traktūrą ─ per dešimt metų nuo jų ankstesnio restauravimo būklė pablogėjo, įsiveisė pelėsis. Taip pat reikia restauruoti visus registrų vamzdžius ir atkurti trūkstamus vamzdelius. Visuose vargonuose yra arti 2000 vamzdelių, iš kurių apie 300 trūksta.

Planuojama, kad restauravimo darbai truktų trejus metus. Iš pradžių būtų baigiama restauruoti vargonų prospekto (fasado) polichromija, mediniai drožinėti ornamentai ir skulptūros. Po to vyktų kiti reikalingi restauravimo darbai. Pasak Girėno Povilionio, reikėtų, kad, restauruojant vargonų registrų vamzdžius, darbus atliktų restauratoriai ne tik iš Lietuvos ir Lenkijos, bet restauravimo metu patarinėtų ir kartu dirbtų aukščiausios klasės vargonų restauratorius iš Vakarų Europos, turintis ilgametę patirtį barokinių vargonų restauravimo ir intonavimo srityje. Toks pasirinktas restauravimo kelias bus itin naudingas mūsų restauratoriams, nes Lietuvoje iki šiol nebuvo atlikta tokio sudėtingumo ir apimties restauravimo darbų.

Meistras Adamas Gottlobas Casparini ((1715–1788) savo dirbtuvę turėjo Karaliaučiuje. Tai yra vienos iš garsiausių Vidurio ir Vakarų Europos vargondirbių šeimos atstovas. Kelios kartos jo giminaičių persikėlė iš Vokietijos į Italiją ir iš Caspar pasivadino Casparini. Tuomet parvyko į Vokietiją, Prūsiją. Nuo 1742 m. A.G.Casparini – privilegijuotas Karaliaučiaus rūmų vargonų meistras, pastatęs ir perstatęs daugiau kaip 75 vargonus Karaliaučiaus krašte ir Lenkijoje. Kristijono Donelaičio užsakymu buvo pastatęs nedidelius vargonus Tolminkiemyje.

Mūsų Kontaktai

Šnipiškių g.3, LT-09309 Vilnius 8 5 273 42 56 8 5 272 40 58 centras@kpd.lt

Biudžetinė įstaiga, kodas 188692688. Duomenys apie Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

Prisijunkite prie mūsų
© Kultūros paveldo departamentas