Titulinis
Geroji patirtis
Baisogalos dvaro sodyboje tęsiamos ūkininkavimo tradicijos

Baisogalos dvaro sodyboje tęsiamos ūkininkavimo tradicijos

Baisogalos (Radviliškio r.) dvarininkas Vladislovas Komaras visoje Lietuvoje garsėjo pažangiu ūkininkavimu. Po daugelio metų šio  dvaro šeimininku tapęs Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės institutas ne tik sėkmingai tęsia ūkininkavimo tradicijas, bet ir atsakingai saugo paveldą. 
 
2015 metais paminėjęs įkurtuvių 60-metį, Gyvulininkystės institutas savo švente dosniai pasidalino su senąja dvarviete – suremontavo rūmų patalpas, sėkmingai užbaigė dvaro tvarto rekonstrukciją, pradėjo dvaro sandėlio pastato tvarkybos darbus, parengė oranžerijos ir arklidės pastatų restauravimo projektus. 
     
Iki mūsų dienų Baisogalos dvaro rūmuose išliko autentiškas medinis dekoras, parketas, krosnys, laiptai. „Pakeitėme medinius langus, net negalvodami apie pigesnius plastikinius“, – didžiuodamasi sako Gyvulininkystės instituto direktorė Violeta Juškienė.
 
Pasak direktorės, dvaro pastatai nėra labai seni, tačiau šios sodybos istorija žymiai ilgesnė. Baisogala minima nuo XV a., kai miesteliui buvo suteiktos Magdeburgo teisės. Vėliau gyventojai išmirė nuo maro. Tolimesnis miestelio gyvenimas siejosi su dvaro plėtra. Tai, kas išliko iki šių dienų, – XVIII amžiaus palikimas.
 
Jau tada dvaro sodybos teritorija buvo suskirstyta į gamybinę ir reprezentacinę zonas. Tą pačią tvarką stengiamasi išlaikyti ir šiandien, tik buvusiuose ūkiniuose pastatuose dabar įrenginėjamos modernios laboratorijos, o rūmuose triūsia mokslininkai. „Mums pavyko paveldą suderinti su instituto poreikiais ir pritaikyti mokslo reikmėms. Įrengdami fiziologinių tyrimų laboratorijas labai nenutolome nuo ankstesnės ūkinės dvaro paskirties“, – pabrėžia Gyvulininkystės instituto direktorė.
 
Lietuva yra įsipareigojusi išsaugoti vietinių gyvulių genetinius fondus, todėl prie instituto sukurtos nacionalinės žemės ūkio gyvulių veislinės bandos. Dvaro tvartuose auginami žemaitukų veislės žirgai, kiaulės, šėmų ir baltnugarių veislių galvijai, šiurkščiavilnės avys, vištinės žąsys, Lietuvos skalikai.
 
„Rūmuose rengiame koncertus, Labai norime vykdyti ir edukacinę veiklą, nes mums rūpi ne tik architektūros paveldas“, sako V. Juškienė.
 
Dabartinėje 740 ha dvaro teritorijoje išlikę per 20 senų pastatų, gražiai sutvarkytas 12 ha parkas, jame auga klevai, beržai, uosiai, eglės. Tarp vingiuotų takelių, tvenkinių galima pasigrožėti ir retesniais medžiais: kedrinėmis pušimis, europiniais ir mandžiūriniais maumedžiais, vakarinėmis tujomis, sidabriniais klevais.
 
Senasis dvaro parkas mena čia šeimininkavusias tris Komarų dinastijas. Po 1922 metų žemės reformos Vladislovui Komarui buvo palikta tik įstatyminė žemės norma (80 ha), tačiau jis buvo pripažintas vienu pažangiausių ūkininkų Lietuvoje. Sovietams nacionalizavus dvarą, Ona Komarienė su dukromis pasitraukė į Lenkiją, o Vladislovas pasiliko. Jis tikėjosi išgyventi, nes niekada nesidomėjo politika, tačiau 1940 metais buvo ištremtas į Karagandą, kur po metų mirė.
 
Baisogalos dvaro sodybos rūmai Baisogalos dvaro sodybos svirnas Baisogalos dvaro sodybos tvartas Baisogalos dvaro sodybos tvartas Baisogalos dvaro sodybos tvartas
 

Mūsų Kontaktai

Šnipiškių g.3, LT-09309 Vilnius 8 5 273 42 56 8 5 272 40 58 centras@kpd.lt
Prisijunkite prie mūsų
© Kultūros paveldo departamentas