Tarp apdovanotųjų garbės ženklu “Nešk savo šviesą ir tikėk” – paveldosaugininkė dr. M. Janušonienė

Paveldosaugininkų konsultacija Kėdainiuose

Kėdainių miesto gyventojai bei visi suinteresuoti istorinio senamiesčio išsaugojimu gruodžio 5 d. atvyko į viešą konsultaciją, įvykusią Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešojoje bibliotekoje (Didžiosios Rinkos a. 4). Konsultacijoje aptarta, kaip vykdoma pastatų naudojimo priežiūra, kaip įgyvendinamos pastatų administratoriaus funkcijos, akcentuota pastatų fasadų tvarkybos ir priežiūros problematika, akcentuota Kėdainių senamiestyje esančių apleistų ir nenaudojamų pastatų, pvz., pastatas Didžioji g. 48, Kėdainių ligoninės pastatų komplekso pirmas ligoninės pastatas (u. k. 32755), problematika, kalbėta apie savavališkų statybų problemą, Apytalaukio, Šlapaberžės ir Terespolio dvarų sodybų tvarkybą ir priežiūrą, gyventojams paaiškinta, kaip tvarkomos kultūros paveldo objektų vertingosios savybės, kokie keliami paveldosaugos reikalavimai restauravimui, remontui. 

Leidybos projektai. „Biržai. Įgarsintas miesto gidas“ laukia klausytojų

P. Skorinos pėdsakų Vilniuje beieškant

Filme apie G.Petkevičaitę-Bitę – rašytoją menantys kultūros paveldo objektai

Džiaugiamės neseniai pasirodžiusiu Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos iniciatyva sukurtu dokumentiniu filmu (režisierė Agnė Marcinkevičiūtė) apie rašytoją G. Petkevičaitę-Bitę (1861–1943). Filme „Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, žmonės ir laikas“ matome vietas ir žmones, visoje Lietuvoje saugančius Bitės atmintį dabar. Ypatinga vieta dokumentiniame pasakojime tenka kultūros paveldo objektams, menantiems rašytoją. Tai jos gimtasis Puziniškio dvarelis (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 404). Šis XIX a. viduryje įkurtas dvarelis glaudžiai susijęs su Petkevičių giminės gyvenimu. Gyvendama šiame dvare G. Petkevičaitė-Bitė debiutavo kaip rašytoja. Šiuo metu dvare atnaujinta rašytojos memorialinė ekspozicija. Puziniškis buvo tapęs Šiaurės Lietuvos kultūros centru. 

Sutvarkyta Balio Sruogos vaikystės klėtis

Lapkričio mėnesį buvo baigta tvarkyti rašytojo Balio Sruogos sodybos klėtis Biržų rajono Vabalninko seniūnijos Baibokų kaime. Klėtis (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 22839), kaip ir visa sodyba (kodas – 10488) yra nacionalinės reikšmės valstybės saugomas objektas. Tvarkybos darbai pradėti 2020 m. Buvo restauruoti lauko akmenų ir plytų mūro pamatai, klėties rąstų sienos, įrengta nuogrinda, suremontuota medinė gegninė stogo konstrukcija, perdangos sijos, restauruotos durys, pagal išlikusias autentiškas detales pagaminti trūkstami kalvio darbo elementai (rankenos, vyriai), restauruotas prieklėtis su kolonomis ir tvorelėmis, vidaus laiptai, pagal ikonografinę medžiagą atkurta čerpių stogo danga, įrengta žaibosauga. 

Pasaulio paveldo miestų atstovai diskutuoja Vilniuje

Karo istorijos konferencijoje pranešimą skaitė KPD atstovas

Lapkričio 25 d. Rukloje Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų organizuotoje karo istorijos konferencijoje "Lietuvos kariuomenės artilerija" pranešimą "Artilerijos atsiradimas. Artilerija ir apgulos įrenginiai Lietuvos kovose su vokiečių ordinu XIV–XV a." skaitė KPD vyriausiasis specialistas, istorikas Ričardas Dediala. Pranešėjas dėmėsį skyrė parakiniam ginklam, aptarė pagrindinius ankstyvųjų patrankų (lothbuchse, steynbuchse) tipus ir skirtumus, parako atsiradimą ir raidą bei gamybos problemas, pristatė parakinio ginklo raidą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje nuo XIV a. pab. iki XV a. vid. ir iškėlė hipotezės, kokie patrankų tipai galėjo būti panaudoti bei ką naudojo Vokiečių ordinas prieš lietuvius.

Sutvarkytas Pašėtės koplytstulpis

Kėdainių rajono savivaldybės iniciatyva ir lėšomis restauruotas kultūros paveldo objektas – koplytstulpis, esantis Pašėtės kaime, Šėtos seniūnijoje, Kėdainių rajone. Nuardžius neautentišką tinko sluoksnį buvo rastas labai prastos kokybės pažeistas plytų mūras. Rangovai skubiai sutvirtino mūrą su laibomis metalinėmis juostomis, kol savivaldybė  organizavo konstruktoriaus paslaugų ir nenumatytų darbų pirkimus. Mūro sutvirtinimo juostos uždėtos pagal konstruktoriaus nurodymus, atstatytas plytų mūras, nutinkuotas ir nudažytas koplytstulpis.

Ieškome kolegos Klaipėdoje

Pradėta tvarkyti Ilguvos bažnyčia ir varpinė

Šakių rajone esančiam Ilguvos dvaro sodybos statinių kompleksui priklausanti, 1814 metais statyta Ilguvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia ir varpinė šiuo metu yra kritinės būklės. Dvaro statinių kompleksas susiformavo XVIII a. pab. - XX a. I p. Anot specialisto, atlikusio konstrukcijų techninės būklės tyrimus, būklė yra avarinė. Dalies konstrukcijų (pamatų, rąstų sienų, varpinės karkaso elementų, stogų) būklė konstatuojama kaip itin bloga ir bet kuriuo metu, esant didesnėms apkrovoms dėl sniego ar vėjo, gali patirti žymius konstrukcinius nuostolius. Ekspertinėje išvadoje teigta, kad siekiant išsaugoti sparčiai nykstančius medinių konstrukcijų objektus, turi būti neatidėliotinai numatytas visų nurodytų neleistinų konstrukcinių pastatų defektų šalinimas. Atsižvelgdamas į pateiktas ekspertų išvadas ir į tikrai vertingą Ilguvos dvaro sodybos ir Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios statinių kompleksą, kuris buvo žymus savo

Architektų dirbtuvėse – idėjos Kamariškių dvaro atgimimui

Lapkričio 18 - 20 d. Antalieptėje, Inovatorių slėnyje, Antalieptės Basųjų karmelitų vienuolyno komplekso vienuolyno pastate, įvyko pirmosios Kamariškių dvaro architektų dirbtuvės. Dirbant komandomis ir bendradarbiaujant su profesionaliais architektais jaunieji architektai ieškojo sprendimų, kaip turėtų atrodyti dvaras, kokia čia veikla galėtų būti vystoma, kokias idėjas, apjungiančias dvaro istoriją ir šiandieną, čia būtų galima įgyvendinti. Dvaro savininkai šį kultūros paveldo objektą – Kamariškių dvaro sodybą  (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 930) – nori sutvarkyti taip, kad žmones ši vieta Zarasų rajone trauktų. Dvaro rūmų liekanos kelia daug diskusijų, svarstoma, kaip jas pritaikyti šiandienai. 

Ieškome kolegos Klaipėdoje

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis skyrius ieško pakaitinio vyriausiojo specialisto. Pagrindinė veiklos srities specializacija: Vykdyti kultūros paveldo apsaugos kontrolės ir ūkio subjektų priežiūros funkcijas nekilnojamojo kultūros paveldo ir kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos srityje. Pretendentų prašymai priimami iki 2022 m. lapkričio 25 d. imtinai.

Paveldosaugininkų seminaras Pakruojyje

Lapkričio 16–17 dienomis Pakruojyje vyko KPD organizuotas respublikinis paveldosaugininkų seminaras. KPD specialistai kartu su šalies savivaldybių paveldosaugininkais gilinosi į Lietuvos mažųjų miestų paveldotvarkos specifiką. Žinomame kultūros paveldo objekte – restauruotame Pakruojo sinagogos pastate – susirinkusius seminaro dalyvius pasveikino Pakruojo rajono meras Saulius Margis. KPD direktorius Vidmantas Bezaras supažindino su kultūros paveldo apsaugos aktualijomis. Pranešimą apie paveldo aspektą miestų urbanistinio planavimo ir rekonstravimo procese skaitė VGTU urbanistikos katedros docentė, dr. Inesa Alistratovaitė-Kurtinaitienė. Su Pakruojo rajono kultūros paveldo aktualijomis susirinkusiuosius supažindino Pakruojo rajono savivaldybės Kultūros, paveldosaugos ir viešųjų ryšių skyriaus vyr. specialistė Vitalija Gaubytė, su Kupiškio rajono kultūros paveldo aktualijomis – Kupiškio rajono savivaldybės  Kultūros, švietimo ir sporto

Ieškome kolegos Vilniuje

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius ieško vyriausiojo specialisto (projektų derintojo). Pagrindinė veiklos srities specializacija: teikti administracines paslaugas nekilnojamojo kultūros paveldo ir kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos srityje. Pretendentų prašymai priimami iki gruodžio 2 d.

Sutvarkytas istorinis Lyduvėnų geležinkelio tiltas

Leidybos projektai. Internetinis leidinys „Europos kokybės principai ES finansuojamoms intervencijoms, galinčioms paveikti kultūros paveldą“ jau pasiekiamas skaitytojams

Konsultuoti Kėdainių gyventojai

Atnaujintuose Aušros Vartuose atverta lobyno ekspozicija

Po trejus metus trukusių tvarkybos darbų dar labiau suspindo Aušros Vartai ir Šv. Teresės bažnyčia Vilniuje. Dabar Gailestingumo Motinos koplyčią, esančią Vilniaus miesto sienos gynybiniame bokšte, gali aplankyti ir judėjimo negalią turintys žmonės. Patekti į keltuvą galima per duris iš Aušros Vartų gatvės. Už Švč. Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos paveikslo įrengta lobyno ekspozicija, kuri pirmą kartą atveriama visuomenei. Piligrimų reikmėms pritaikyta po Šv. Teresės bažnyčia esančio rūsio dalis. Remiantis tyrimais atkurta kiemo pusėje buvusi arkada, kurios viduje įrengtas liftas.  

Projektinė veikla. Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros seminaras kokybiška kultūros paveldo objektų priežiūra suinteresuotiems asmenims