Titulinis
Sugrįžtantys dvarai
Jurbarko dvaras

Sugrįžtantys dvarai (21). Jurbarko dvaras – svarbi panemunių maršruto grandis

Keliautojų pamėgtas panemunių maršrutas, ypač pavasarį, kai sužydi gėlės, medžiai ir pievos, driekiasi iki pat Jurbarko. Prie Mituvos upės įsikūrusioje Jurbarko dvaro sodyboje šeimininkauja Jurbarko krašto muziejus, turizmo informacijos centras, eksponuojama Lietuvos monumentaliosios skulptūros pradininko Vinco Grybo kūryba. Visų atvykstančiųjų laukia svetingi šio krašto žmonės, pasirengę ne tik aprodyti ekspozicijas bei parodas, bet ir pasiūlyti įdomių edukacinių užsiėmimų, atsipūsti parke.
 
Jurbarko dvaras atgaivintas ir jau priima lankytojus
 
Nuo 1991 m. šiaurinėje oficinoje veikia Jurbarko krašto muziejus. Muziejaus lankytojams pristatomas autentiškas puošnaus medžio dekoro XIX a. statinio interjeras, o naujos stacionarios ekspozicijos pasakoja apie viduramžių kovas, Pieštvės pilies šturmą, Jurbarko miesto ir dvaro istoriją bei kultūrą. Čia taip pat galima pamatyti XIII-XV a. kryžiuočių ginkluotę ir XIX a. dvaro kostiumų kolekciją. Įrengta ekspozicija, skirta Jurgiui Baltrušaičiui – poetui, vertėjui, diplomatui.
 
Buvusi cerkvė pritaikyta šiuolaikinei kultūrai ir menui skleisti. Joje vyksta profesionalaus meno koncertai ir vaizduojamojo meno parodos. Dvaro komplekso pietinėje oficinoje nuo 2008 m. įsikūręs Jurbarko turizmo informacijos centras.
 
Parkas yra jurbarkiečių ir miesto svečių traukos centras.
 
Muziejus organizuoja edukacines programas, kilnojamąsias parodas.
 
Autentiškose Lietuvos monumentaliosios skulptūros pradininko Vinco Grybo dirbtuvėse eksponuojama jo kūryba: originalios skulptūros, paminklai, skulptūrų maketai, projektai. Čia vykdomos meno edukacinės programos.
 
Ekspoziciją sudaro pastatų kompleksas: gyvenamasis namas, dirbtuvės, buvusi gipsinė-liejykla. Buvusiose dirbtuvėse įrengta skulptūrų ekspozicija. Joje eksponuojamos pačios didžiosios monumentaliosios skulptūros (Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas, Simonas Daukantas, Nukryžiuotasis, Angelas), kiti skulptoriaus sukurti paminklų projektai, atskiros jų dalys bei kamerinės, dekoratyvinės skulptūros.
 
Pirmame gyvenamojo namo aukšte eksponuojami fotodokumentai, asmeniniai skulptoriaus daiktai bei baldai, liaudies meno rinkinys. Antrame aukšte veikia žymios liaudies menininkės miniatiūrininkės Lidijos Meškaitytės (1926–1996) akvarelių paroda.
 
Muziejuje rengiamos meninės fotografijos, skulptūros, tapybos, tekstilės, vitražo, piešinių, grafikos ir kitokios parodos. Tris kartus per metus organizuojamos muziejuje veikiančios neformalios dailės studijos lankytojų kūrybinių darbų parodos-peržiūros.
 
Muziejuje veikia neformali vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų dailės studija. Kuriami ir įgyvendinami kultūriniai projektai. Skaitomos paskaitos dailės istorijos tematika.
 
Įdomu tai, kad šiame muziejuje šeimininkauja skulptoriaus anūkės Rasa ir Rūta Grybaitės. Toks perimamumas paveldo objektui paprastai yra patikima garantija, jog juo rūpinamasi iš širdies.
 
Truputis Jurbarko dvaro istorijos
 
1804 m. Jurbarkas tapo Rusijos kunigaikščio Platono Zubovo nuosavybe. Zubovai dvarą valdė iki 1842 m. 1846 m. caras Nikolajus I Jurbarko dvarą paskyrė kunigaikščiui Ilarionui Vasilčikovui, kuriam mirus 1851 m. Jurbarko seniūniją paveldėjo du jo sūnūs. Vėliau Jurbarkas perėjo vienam iš sūnų - Ilarionui Vasilčikovui, jį valdžiusiam iki Pirmojo pasaulinio karo. Prasidėjus karui, kunigaikščių Vasilčikovų šeima pasitraukė į Petrogradą, iš kur šeima bėgo nuo bolševikų perversmo į Krymą. Dar vėliau Vasilčikovai išsigelbėjo pasitraukdami į Europą.
 
Nepriklausomoje Lietuvoje Jurbarko dvaras buvo išparceliuotas, o dvarvietė kartu su abiem parkais ir vaismedžių sodu buvo perduoti „Saulės" draugijos įkurtai Jurbarko progimnazijai. Parkas tapo atviras visuomenei.
 
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, čia gyveno ir kūrė iškilus tarpukario metų Lietuvos skulptorius Vincas Grybas (skulptūros „Žemaitis" Raseiniuose, S. Daukanto paminklo Papilėje ir daugelio kitų kūrinių autorius).
Vasilčikovai savo dvarą suformavo kairiajame Mituvos upės krante, senojo, XVIII a. įkurto Jurbarko parko teritorijoje.
 
Čia buvo pastatyti stilingi rūmai, kurie neišliko ir dvi oficinos. Netoliese pastatyta nedidelė, tačiau gana puošni cerkvė. Vasilčikovai, formuodami dvarvietę, šiaurinėje dalyje gerokai išplėtė parką, aptvėrė jį raudonų plytų tvora. Prie rūmų buvo galima privažiuoti pro dvejus aukštus, plačius geležinius vartus.
 
Vasilčikovų laikais dvarvietėje būdavo rengiama nemažai švenčių, į kurias suvažiuodavo kunigaikščiui artimi žmonės. Prieš kiekvieną tokį susibūrimą parkas būdavo gerai išvalomas, per Mituvos upelį padaromas naujas balto beržo tiltelis. Kitame Mituvos krante buvo graži lanka, augo jaunas, apie XIX a. aštuntą dešimtmetį Vasilčikovų pasodintas pušynėlis. Čia buvo pastatyta pavėsinė „Baravykas", padaryta keletas suoliukų. Gražiai prižiūrimame jaunuolyne augindavo fazanus. Dvaras garsėjo vaismedžių sodu, šiltadaržiais.
 
Išlikusios dvi vienodos simetriškai išsidėsčiusios vėlyvojo klasicizmo buvusios dvaro oficinos. Buvusio dvaro parkas šiandien siaura juosta nusidriekęs kairiąja Mituvos upės pakrante. Švelniai banguoto reljefo parko teritorija sudaro apie 30 ha ir yra mišraus suplanavimo. Geometriškai sutvarkytoje centrinėje parko dalyje įrengtas apskritas parteris, kurį juosia iš rytų į vakarus einančios privažiavimo alėjos kilpa. Už parterio šios alėjos ašyje stovi paminklas skulptoriui V. Grybui. Jis pastatytas buvusių parko rūmų, kurie sunaikinti per Pirmąjį pasaulinį karą, vietoje. Į šiaurę nuo parko centrinės dalies auga tankūs medynai. Parko šiauriniu pakraščiu eina ilga, plati, lenkta pasivaikščiojimo alėja. Ji įsilieja į alėją, supančią parką iš rytų.
 
Didelę dalį parko medynų sudaro klevai, liepos, beržai, ąžuolai, skroblai. Prie alėjos auga daug europinių maumedžių.
 
Jurbarko dvaro šiaurinė oficina. Nuotrauka Dianos Varnaitės V. Grybo sodyba - memorialinis muziejus. Nuotrauka Dianos Varnaitės Paminklas V. Grybui. Nuotrauka Dianos Varnaitės V. Grybo muziejaus gipso liejykla. Nuotrauka Dianos Varnaitės Jurbarko dvaro pietinė oficina. Nuotrauka Dianos Varnaitės
 
 
Parengta naudojant informaciją iš žemiau nurodytų šaltinių:
Lietuvos dvarai / dviejų tomų žinynas, 2-as tomas/. Sudarytoja Ingrida Semaškaitė. – V. 2009, p.70 – 72.
http://eden.tourism.lt/jurbarko-dvaro-sodybos-komplekso-pritaikymas-turizmo-reikmems
http://www.jurbarkosviesa.lt/Priedai/Kulturos-sala/Atkasti-dvaro-rumu-fragmentai
http://samogitia.mch.mii.lt/mpkelias/PARKAI/jurbparkai.lt.htm
http://www.jurbarkas.lt/index.php?-859758346
http://www.7seasons.lt/jurbarko_dvaras
http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=10519
http://www.statybu.tv/Statybos_problemos-video110-Jurbarko_dvaro_oficinu_rekonstrukcija

Mūsų Kontaktai

Šnipiškių g.3, LT-09309 Vilnius 8 5 273 42 56 8 5 272 40 58 centras@kpd.lt
Prisijunkite prie mūsų
© Kultūros paveldo departamentas