Titulinis
Naujienlaiškis

Kauno modernizmo architektūros vertė – išsiskyrimas iš laiko dvasios konteksto

Šiuo metu Kauno miesto savivaldybė buria ekspertų darbo grupę, kurie pradės rengti paraišką (nominacinę bylą), kad Kauno modernizmo architektūra būtų įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Apie tai kalbamės su Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus vedėju Sauliumi Rimu ir vyr. specialiste Andrijana Filinaite 
  
─ Šių metų sausį Kauno modernizmo architektūra įrašyta į preliminarųjį UNESCO paveldo sąrašą. Kokia yra šio įvykio reikšmė Kaunui, Lietuvai, pačiam modernizmo paveldui?
 
 
A.Filinaitė: ─ Šiais metais UNESCO Pasaulio paveldo centras priėmė valstybiniu lygmeniu teiktą paraišką „Kaunas 1919-1939 m.: sostinė, įkvėpta modernizmo judėjimo“ (Kaunas 1919-1939: The Capital Inspired by the Modern Movement). Tai – dar vienas žingsnis toliau, kuriuo patvirtinama, kad Kauno modernizmo architektūra įrašyta į UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos šalių preliminarųjį sąrašą. Taip išreiškiama Lietuvos intencija pradėti tolimesnę Kauno modernizmo architektūros įrašymo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą procedūrą. Kaunui tai yra dar vienas iššūkis ir puiki galimybė būti matomiems visame pasaulyje; Lietuvai tai galės būti dar vienas Pasaulio paveldo elite besirikiuojantis objektas-vietovė (be jau turimų 4 vietovių), reprezentuojantis XX a. paveldą, kurio Pasaulio paveldo sąraše nėra gausu.
 
─ Kaip buvo "eita" į sprendimą, kad Kauno modernizmo architektūra pretenduotų į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą?
 
S.Rimas: ─ Svarbiausią darbą šiame kelyje atliko pavieniai Kauno architektai, architektūros istorikai, žurnalistai, pastaruosius dvidešimt septynerius metus sistemingai skleisdami žinią apie Kauno modernizmo architektūros išskirtinumą – iš pradžių šiai temai pripažinimą reikėjo įtvirtinti akademiniame lauke, o vėliau – ja sudominti ir plačiasias mases. Svarbiausio uždavinio – kad “smetoniškos” architektūros vertę suvoktų ir bet kuris kaunietis – vis dar siekiame. Apie UNESCO pasaulio paveldo statusą buvo šnabždamasi nebent siaurame specialistų ratelyje, tačiau tikriausiai persilaužimas įvyko 2012 metais, kai UNESCO ambasadoriumi paskirtas Arūnas Gelūnas garsiai ir viešai įvardijo, jog vienas svarbiausių jo tikslų poste - Kauno Naujamiesčio įrašymas į pasaulio paveldo sąrašą. Ir jau 2013 metais įvykusiame Kauno architektūros festivalyje „KAFE“ šia tema jau vyko karštos specialistų ir visuomenės diskusijos.
 
Kokius veiksmus daro savivaldybė šiuo metu, t.y. kokie darbai atliekami, rengiantis pateikti paraišką?
 
A.Filinaitė: ─ Šiuo metu Kauno miesto savivaldybė buria ekspertų darbo grupę, kurie pradės paraiškos (nominacinės bylos) rengimo procesus. Darbo grupė bus sudaryta iš istorikų-tyrėjų, paveldosaugos, menotyros, architektūros, turizmo specialistų. Taip pat nuolat bendradarbiaujama su Kultūros ministerija ir Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatu.
 
─ Kauno miesto savivaldybei yra didelis krūvis pasirengti šiems darbams. Kaip tai sprendžiate, kokius veiksmus dabar atliekate?
 
 
S.Rimas: ─ Sakyčiau, jog dirbama keturiomis kryptimis: stengiamės populiarinti tarpukario modernizmo architektūrą tarp pačių kauniečių ir juos šviesti šia tema, taip pat – tą patį darbą dirbti ir su užsienio auditorija. Kita sritis – pačios paraiškos rengimas. Na, o bene pati atsakingiausia ir reikalaujanti daugybės institucijų sutarimo bei toliaregiško požiūrio – esamų ir būsimų paveldosaugos reikalavimų Naujamiesčiui bei pavieniams objektams nustatymas ir tikslinimas. Šiuo klausimu tikriausiai laukia daugiausia darbo.
 
─ Kaip sekasi dirbti šiuo klausimu su gyventojais?
 
 
S.Rimas: ─ Žinia, kad Kauno tarpukario moderniajai architektūrai suteiktas Europos paveldo ženklas ir ji įrašyta į preliminarųjį UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, buvo išgirsta ir tarp eilinių kauniečių. Visų pirma – tų, kurie gyvena ar norėtų gyventi “tarpukariniuose” sutvarkytuose pastatuose miesto centre. Tai jau suvokiama kaip prestižas ir nebloga investicija į nekilnojamąjį turtą. Prie to ne tuščiais žodžiais prisideda ir Kauno miesto savivaldybė – tiek subsidijuodama tokių pastatų tvarkybos darbus per paveldotvarkos programą, taikydama mokesčių lengvatas, tiek investuodama į viešosios infrastruktūros atnaujinimą.
 
Kaip manote, kiek laiko ir pastangų reikės, specialistų pagalbos, kol paraiška bus pateikta? Kokios procedūros dar laukia?
 
A.Filinaitė: ─ Laiko paraiškos rengimui ir konstruktyviam darbui turime išties nedaug – iki 2020 m. rugsėjo mėn., kuomet turėtų būti pateiktas galutinis nominacinės bylos variantas. Paprastai, žvelgiant į kitų šalių patirtį, patekimo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą procesas užtrunka 5-10 metų. Vertėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad nominacinės bylos svarstymas po pateikimo UNESCO Pasaulio paveldo centrui gali užtrukti iki dviejų metų. Laukia labai įdomus, atsakingas ir kupinas iššūkių darbas, kuriame be galo svarbus aspektas – tarpinstitucinis bendradarbiavimas.
 
Kaip įvardintumėte Kauno modernizmo architektūros vertę? Kiek yra tokių objektų, kurie iš jų vertingiausi? 
 
A.Filinaitė: ─ Kauno modernizmo architektūros vertė – išsiskyrimas iš laiko dvasios konteksto. Tai yra unikalus architektūrinės, istorinės ir urbanistinės raidos pavyzdys, inspiruotas pasaulinės modernizmo idėjos, atspindintis pasaulinės architektūros tendencijas, tačiau turintis savitus bruožus (nacionalinius, tautinius simbolius ir kt.), kurie puikiai atsispindi architektūrinėje dermėje. Kaunas pasižymi išskirtine tarpukario modernizmo objektų gausa, kurių patys vertingiausi yra Centrinio pašto rūmai, Vytauto didžiojo karo muziejaus ir Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rūmai, V. Putvinskio g. namų kompleksas, Prisikėlimo bazilika, kaip miesto dominantė ir „karūna“, „Pienocentro“ rūmai, dabartiniai KTU Centriniai rūmai, Tyrimų laboratorija ir daugybė kitų objektų.
 
Kiek etapų buvo „nueita“, kol Kauno modernizmo architektūra imta vertinti?
 
A.Filinaitė:─ Kauno modernizmo architektūra visuomet buvo šalia mūsų, tačiau kiek primiršta. Modernizmo architektūros renesansu Kaune laikyčiau 2014 m., kuomet prasidėjo kur kas aktyvesnis domėjimasis šiuo laikotarpiu, jo metu sukurtais objektais, ne vien tik profesionalų terpėje, jo metu Kaune sukurtais objektais. Manyčiau, kad dar prieš kelerius metus daugelis nebuvo įtikėję, kad 1919-1940 m. Kaune išdygę pastatai, jų savininkų, architektų ir visų aplink vykusių reiškinių istorijos gali pasirodyti patrauklios Europai ar pasauliui.  
 
─ Ar yra kokių iniciatyvų iš pačių kauniečių dėl tarpukario architektūros išsaugojimo?
 
S.Rimas: ─ Kauno kultūrinis tapatumas neišvengiamai nuolat atsigręžia į laikinosios sostinės periodą, todėl daugybė mieste vykstančių skirtingų renginių savaip aktualizuoja ir to laikotarpio pastatus – ar tai būtų Centrinio pašto rūmuose vykstanti „Kauno bienalė“, ar buvusio Pienocentro rūmus okupuojančios „Dizaino dienos“. Atskirai dar paminėčiau „Ekskurso“ savanorių vykdomas nemokamas ekskursijas visiems norintiems po Kauno modernizmo pastatus, taip pat – art deco stiliaus baldus restauruojančio ir jų parodas rengiančio Dainiaus Lanausko iniciatyvas.
 
Prisiminkime Europos paveldo ženklo Kaunui suteikimą 2015 metais. Jūs, kaip atsakinga už šį projektą, gal galėtumėte pasakyti, ar šis ženklas paskatino siekti daugiau?
 
A.Filinaitė: ─ Neabejotinai, Europos paveldo ženklo suteikimas Kaunui ir svarus įvertinimas Europos mastu suteikė daugiau pasitikėjimo. Nusprendėme rizikuoti ir drąsiai žengti į priekį, siekiant pasaulinio pripažinimo. Ir nors procesai kultūros paveldo srityje nevyksta taip greitai, kaip norėtųsi, tikslinių žmonių susitelkimas ir pastangos visuomet duoda vaisių. Europos paveldo ženklo paraišką rengėme kartu su kolega Gediminu Banaičiu, konsultuojantis su Jolita Kančiene, Gintaru Balčyčiu ir Vaidu Petruliu (kurie taip pat svariai prisidėjo rengiant paraišką į UNESCO Preliminarųjį pasaulio paveldo sąrašą). Paraišką valstybiniu lygmeniu Europos Komisijai teikė Kultūros ministerija. Tuomet sekė vertinimo procesas, po kurio, 1919-1940 m. Kauno istorija atsistojo į vienas gretas kartu su dar 28 išskirtiniais objektais ir reiškiniais Europoje, tarp kurių - Atėnų akropolis, Kliuni vienuolynas, Hofburgo rūmai, Liublino unija, Taikos rūmai Hagoje.
 
UNESCO ekspertai teigia, kad Kauno modernizmo vertė yra ne tik pastatai, bet ir miesto dvasia. Kaip manote Jūs?
 
A.Filinaitė:─ Be abejonės, Kauno modernizmo vertė - ne tik pastatai, bet ir istorijos, reiškiniai, žmonės, anuomet kūrę miestą. Kauno modernizmo vertę kuria miesto naratyvas - anuometinis vystymasis iš provincialumo požymių turinčio miestelio į modernią, Europos didmiesčiams prilygstančią sostinę. Be abejonės, toks vystymasis nebūtų įgavęs pagreičio be talentingų tarpukario šviesuomenės veikėjų - architektų, menininkų, muzikų, diplomatijos atstovų. 
 
Šiandien tautiniu architektūros stiliumi galime drąsiai pavadinti lietuviškąjį Kauno modernizmą. Apibūdinkite plačiau, koks tai yra stilius, kokie pastatai patenka į šį apibrėžimą.
 
A.Filinaitė: ─Tautinis stilius pasižymi atskirais, savitais elementais fasaduose ir interjere, kurie anuomet buvo vertinami nevienareikšmiškai. Tipiniai lietuviškajam Kauno modernizmui būdingi elementai - tulpes, lelijas, rūtų lapelius, medžio drožinius vaizduojantys motyvai, taip pat - Gedimino stulpai. Tai atsispindėdavo ne vien tik pastatuose, bet ir balduose. Kai kurie tarpukario laikotarpio architektai įvairius puošybos akcentus ryškiausiuose pastatuose vadindavo "kaimietiškojo" stiliaus elementais, kurie, galimai, nesisiejo su modernumu, modernia pasaulėžiūra. Visgi tai buvo itin svarbi priemonė, kuriant savo identitetą. Tautinio stiliaus motyvų galima rasti architektų V. Dubeneckio, F. Vizbaro, S. Kudoko, M. Songailos, V. Landsbergio-Žemkalnio projektuotuose pastatuose, tarp jų - "Ragučio" gyvenamasis namas, "Pažangos" bendrovės rūmai, Centrinis paštas, Prekybos, pramonės ir amatų rūmai ir kt.
 
Kokia reikšmė bus įvykio, jei Kauno modernizmas bus įrašytas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą?
 
A.Filinaitė: Šis įvykis, be abejonės, bus dar vienas naujas Kauno sėkmės istorijos lapas. Visų pirma, dėl pasaulinio pripažinimo, dėl didesnio matomumo pasaulyje ir turistų traukos, taip pat siekiant atgaivinti ir tvarkyti šį paveldą. Kartu tai bus ir didžiulis žingsnis pirmyn, siekiant populiarinti XX a. paveldo  sampratą bendruomenėse (ypatingai - vietos bendruomenėje, stiprinant emocinį ryšį su paveldu). 

Mūsų Kontaktai

Šnipiškių g.3, LT-09309 Vilnius 8 5 273 42 56 8 5 272 40 58 centras@kpd.lt
Prisijunkite prie mūsų
© Kultūros paveldo departamentas