Titulinis
Žvilgsnis į Lietuvą

Kėdainių žydų palikimas - Delfi rubrikoje "Žvilgsnis į Lietuvą"

Orus Kėdainių žydo tapatumo įsivardijimas deramai lietuviškai yra, matyt, neišverčiamas. Kokią gi žinią teiginys „esu kėdainiškis“ tūlam šiuolaikiniam lietuviui perteikia? Gal kėdainiškis džiaugiasi stipriu miesto ūkiu, gal – Agurkų šventėmis. Labai gerai. Bet Kėdainiai – Kristupo ir Jonušo Radvilų miestas – nėra tik tai. Kėdainiai irgi yra čia 300 metų klestėjusių žydų bendruomenės kurtas miestas. Perženkime ribotą šiuolaikišką savęs supratimą ir pabandykime į Kėdainius pažvelgti žydo akims. Galbūt kažką savyje atrasime, - rašo Mindaugas Kazimieraitis DELFI.lt rubrikoje "Žvilgsnis į Lietuvą".
 

Per visą XVIII a. Kėdainių žydų kahalas ir apygarda buvo vieni iš svarbiausių LDK. Po Baltarusijos Sinagogos ir Minsko apygardos, jie mokėjo trečią pagal dydį pagalvės mokestį visoje LDK. Čia gyveno vyriausieji Žemaitijos rabinai. Tuo metu žydai sudarė miesto amatininkų daugumą, nemažai jų buvo susibūrę į siuvėjų, išsiuvinėtojų ir kepurininkų cechus. Ypač garsėjo žydai audėjai, savo rankose amatą išlaikę net iki XIX a.

 

1784 – 1807 m. naujai pastatyta sinagoga (dabar vadinama - Vasarine) prie Senosios rinkos aikštės puošyba atspindėjo Išrinktosios tautos pranašų Senajame Testamente liudijamą dangų. "Patys žydai teigė, jog ši sinagoga buvo viena gražiausių Lietuvoje. Jos interjeras buvo puoštas gausia tapyba, o lubose buvo nupiešti žydų tremties Babilone vaizdai. Sinagogoje kabojo milžiniški variniai pakeliami šviestuvai. Ant lubų buvo nutapyti debesys ir žvaigždės, kurie vaizdavo dangų. Jų centre, tarp aron kodešo ir bimos, kabojo didžiausias ir puošniausias šviestuvas su daugybe žvakidžių kiekvienoje šakoje (Kėdainių Daugiakultūrio centro medžiaga)".

 

Tarp 1821 ir 1869 m., šalia Didžiosios sinagogos, buvo pastatyta antroji – Mažoji, arba Žieminė, sinagoga. Pastaroji buvo ne tokia prabangi ir puošni, tačiau apšildoma. Didžiąja pastato dalį sudarė ištisinė vieno aukšto patalpa, kur melsdavosi vyrai, o likusioje pastato dalyje, antrame aukšte posėdžiaudavo žydų bendruomenės teismas ir melsdavosi moterys. Iki mūsų dienų Kėdainiuose išlikęs dviejų sinagogų kompleksas yra vienas iš trijų likusių kompleksų Lietuvoje (dar yra Joniškyje ir Kalvarijoje).

 

Visas straipsnis

http://www.delfi.lt/multimedija/zvilgsnis-i-lietuva/kedainiu-zydu-palikimas-pasivaiksciojimas-su-zydu-paskatino-atrasti-sios-tautos-istorija-ne-tik-vilniuje.d?id=72189826

 

*****

"Žvilgnis į Lietuvą" - nauja ilgalaikė rubrika DELFI.lt tinklalapyje, kurioje kiekvieną savaitę rasite kultūros paveldo objektų vertės istorijas. Rubriką globoja Kultūros paveldo departamentas ir VĮ „Lietuvos paminklai“.  



Ar žinome, kodėl Lietuva mums yra brangi? Kiek daug per Nepriklausomybės periodą buvo įdėta pastangų, atstatant mūsų kultūros paveldą, ir kiek menkai sugebėjome įsisavinti to paveldo dvasinę vertę. Tėvynės pažinimo siekinys – tai savo tapatumo pažinimas ir aktualios piliečio savivertės tvirtinimas.  

 
 
„Žvilgsnis į Lietuvą“ projekto tikslas – padėti kiekvienam atrasti nelygstamą savos kultūros paveldo vertę, pažvelgti gilesniu žvilgsniu į unikalias Lietuvos vietas bei jų istoriją, tuo pat metu ─ ir į Lietuvos tapatybę.

Mūsų Kontaktai

Šnipiškių g.3, LT-09309 Vilnius 8 5 273 42 56 8 5 272 40 58 centras@kpd.lt
Prisijunkite prie mūsų
© Kultūros paveldo departamentas