Titulinis
Naujienlaiškis

Klausiame departamento

1. Norėčiau sužinoti, kokį atestatą turintis specialistas gali rengti valstybės saugomo objekto projektą?
Vadovaujantis LR Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 3-37) 23 str. 6 d. “parengti tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektus, atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus, paveldosaugos (specialiąją) ekspertizę, vadovauti tokiems darbams turi teisę kultūros ministro patvirtinta tvarka atestuotas specialistas“. Kokius darbus vykdant reikia kokios kategorijos atestatų reikia numato LR Kultūros ministro 2005 m. balandžio 14 d. Nr. įv-146 įsakymas Dėl specialistų, vykdančių nekilnojamojo kultūros paveldo taikomuosius mokslinius ardomuosius tyrimus, rengiančių tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektus, atliekančių tvarkomuosius paveldosaugos darbus bei vadovaujančių tokiems darbams, atliekančių paveldosaugos (specialiąją) ekspertizę, atestavimo taisyklių ir nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto atestato formos patvirtinimo.
Jame nurodyta, kad  „Antrąją kvalifikacinę kategoriją turintys specialistai gali užsiimti nurodytąja Atestate veiklos rūšimi kultūros paveldo objektuose; Trečiąją kvalifikacinę kategoriją turintys specialistai gali užsiimti nurodytąja Atestate veiklos rūšimi kultūros paminkluose; Ekspertizės specialistai gali atlikti paveldo apsaugos (specialiąją) ekspertizę objektuose, esančiuose kultūros paveldo objekto teritorijoje ar saugomoje vietovėje, kultūros paveldo objektuose, kultūros paminkluose. Taigi valstybės saugomo kultūros paveldo objekto projektą gali rengti kultūros ministro nustatyta tvarka atestuotas, II kategorijos atestatą turintis specialistas, kurio atestate numatyta, kad jis gali rengti projektus.
 
2. ─ "Sekmadienį mačiau, kad keli vyrai, naudodami metalo detektorius, kasinėjo piliakalnio papėdėje. Ką daryti tokiu atveju? Juk valstybinės institucijos savaitgaliais nedirba."
Tokiu atveju, neprikalusomai nuo to, ar yra darbo diena, ar savaitgalis, pirmiausiai reikia apie įvykį pranešti policijai bendruoju pagalbos telefonu 112 ir, pagal galimybes, stengtis užfiksuoti kiek įmanoma daugiau įkalčių (nufotografuoti automobilio numerius, asmenų veidus ir t.t.). Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos bendradabiauja su policija, tokiems atvejams  yra numatytas bendrų veiksmų planas. Kultūros paveldo departamento teritoriniam arba Kontrolės skyriui reikėtų pranešti apie įvykį, nurodant (galite ir anonimiškai), kurioje vietoje ir kada matėte žalojamą kultūros objektą.
Atsakymus parengė Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus specialistai.
 
3. ─ Kokių statinių statyba galima žemės ūkio paskirties sklype vizualinės apsaugos zonos pozonyje?    Ar juridinis asmuo, tapęs žemės ūkio veiklos subjektu, nuosavybės teisės valdomame žemės ūkio paskirties žemės sklype, esančiame kultūros paveldo objekto vizualinės apsaugos zonos pozonyje, galės atlikti žemės ūkio veiklai reikalingų statinių statybą, t. y. būti kitos (ūkio) paskirties pastatų, skirtų žemės ūkiui tvarkyti, statytoju? Kokie reikalavimai tokiais atvejais galioja?
 
 Žemės ūkio paskirties žemė, atsižvelgiant į žemės savininkų, kitų naudotojų ir visuomenės interesus, tvarkoma pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus: tikslinamos esamų ūkių žemės valdų ribos; formuojamos naujos ūkių žemės valdos; statomos ūkininkų sodybos ir žemės ūkio veiklai reikalingi ūkiniai statiniai, tiesiami keliai su tvirta danga; įrengiami tvenkiniai; sodinamas miškas; žemės ūkio naudmenomis paverčiami miškai, pelkės ir krūmai bei kitos ne žemės ūkio naudmenos. Žemės ūkio paskirties žemėje kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis gali būti statomi statiniai, nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties. Taigi žemės ūkio paskirties žemėje gali būti statomi tik žemės ūkio veiklai vykdyti reikalingi ūkiniai statiniai ir ūkininko sodybos, taip pat kiti statiniai, kurių statyba numatyta Žemės įstatyme arba kituose įstatymuose.
Žemės sklypo naudojimo būdo „Kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai“ turinys yra kiti žemės sklypai, nepriskirti žemės naudojimo būdams, kuriuose galima žemės ūkio veikla: žemės ūkio, maisto produktų gamyba ir apdorojimas, ūkyje pagamintų ir apdorotų žemės ūkio produktų perdirbimas ir šių produktų realizavimas, taip pat paslaugų žemės ūkiui teikimas ir geros agrarinės bei aplinkosauginės žemės būklės išlaikymas. Šiuose sklypuose galimi ūkininkų sodybų ir žemės ūkio veiklai ar alternatyviajai veiklai reikalingi statiniai.
Pagalbinio ūkio paskirties pastatai – tai namų ūkio pastatai, esantys privačiame namų valdos žemės sklype, ūkininko sodybos žemės ūkio paskirties žemės sklype, sodo sklype ir skirti pagelbėti name gyvenantiems žmonėms tenkinti jų būtiniausias nuolatines reikmes. Taigi pagalbinio ūkio pastatų statyba žemės ūkio paskirties žemėje galima tik ūkininkų sodyboje arba sodo sklype.
Pastatų (kitos (fermų) paskirties pastatų, kitos (ūkio) paskirties pastatų, skirtų žemės ūkiui tvarkyti), jei jie reikalingi žemės ūkio veiklai, statyba galima žemės ūkio paskirties žemės sklype, kurio naudojimo būdas yra „kiti žemės ūkio paskirties sklypai“. Pastatų (sandėliavimo paskirties pastatų, gamybos ir pramonės paskirties pastatų) statyba galima kitos paskirties žemės sklypuose.
Pastatai turėtų būti statomi tokioje vietoje, kad jie aukščiu, apimtimi ar išraiška nenustelbtų, netrukdytų apžvelgti kultūros paveldo objektą. Pastatams reikėtų numatyti istoriniam kraštovaizdžiui būdingą architektūrinę išraišką, Aukštaitijos regionui būdingas proporcijas ir formas, išlaikyti esamus pastatų tipologinius vietinės architektūros bruožus (rekomenduojama projektuoti, vadovaujantis Etninės kultūros globos tarybos sekretoriato leidiniu „Rytų Aukštaitijos tradicinė kaimo architektūra“, Vilnius, 2009 bei Jurgio Gimbuto „Lietuvos kaimo trobesių puošmenys“, Vilnius, 2004; „Kaimo statyba: Rytų Aukštaitija“, Vilnius, Lututė, 2010; Juozas Palaima. Harmonija architektūroje: proporcijos ir mastelis.- V., Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2006; K.Šešelgis, M.Urbelis. Lietuvių liaudies architektūros paminklai. Reikėtų išsaugoti užstatymo ir pačių statinių sandaros ir naudojamų medžiagų bei statybos technologijų savybes, kurios atskleidžia šio krašto etnografinį išskirtinumą. Projektuoti nesudėtingus, tradicinio nuolydžio, dvišlaičius stogus. Eksterjere naudoti natūralias medžiagas (pvz.: medis, akmuo, molis, tinkas ir kt.), kaimo architektūrai būdingą apdailą, puošybą, spalvas (pastatų sienų: šviesių atspalvių rusva, gelsva, smėlinė ar žalsva arba natūrali medžio spalva; stogų dangos spalvos: pilka, tamsiai ruda, žalia ir kt.).
Atsakymą parengė Kultūros paveldo departamento Utenos skyriaus specialistai

Mūsų Kontaktai

Šnipiškių g.3, LT-09309 Vilnius 8 5 273 42 56 8 5 272 40 58 centras@kpd.lt
Prisijunkite prie mūsų
© Kultūros paveldo departamentas