Titulinis
Naujienlaiškis

Klausiame departamento

Ruošiamės teikti paraišką Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos finansuoti kultūros paveldo objekto tvarkybos darbus. Ar nustatyta, kiek turi prisidėti prie projekto įgyvendinimo objekto valdytojas?
 
Atsako Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Tauragės skyriaus vyriausioji valstybinė inspektorė Margarita Karūnienė.
 
Pagal Nekilnojamųjų ir kilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimo darbų finansavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2016 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. ĮV-986,  23 p., tvarkybos darbų (avarijos grėsmės pašalinimo, konservavimo, restauravimo, remonto) atlikimo išlaidos finansuojamos nuo 60 iki 70 procentų nuo einamaisiais metais objekte atliekamų darbų kainos, bet ne daugiau negu 150 tūkst. eurų per metus. Šis papunktis netaikomas religinių bendruomenių pateiktoms paraiškoms.  
 
Atkreipiame dėmesį, kad paraiškos 2018 metų finansavimui priimamos, vadovaujantis minėtu Aprašu. Jos teikiamos prisijungus prie Kultūros paveldo elektroninių paslaugų sistemos (KPEPIS, www.kpepis.lt).
Aprašas paskelbtas Departamento interneto svetainėje: http://kpd.lt/reglamentuojantys-teises-aktai/
 
Ar galima keisti langus pastate, kuris patenka į kultūros paveldo vietovės teritoriją?
 
Atsako Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriaus vyr. valstybinė inspektorė Asta Naureckaitė.
 
Jeigu mediniai stalių gaminiai (langai) yra objekto vertingoji savybė, būtina vadovaujantis paveldo tvarkybos reglamento PTR 3.06.01:2007 ,,Kultūros paveldo tvarkybos  darbų projektų rengimo taisyklės“, patvirtinto LR kultūros ministro 2007-06-04 įsakymu Nr. ĮV-329 (nauja redakcija LR kultūros ministro 2014-05-13 įsakymas Nr. ĮV-341), nuostatomis parengti tvarkybos darbų projektą ir jį suderinti Departamento teritoriniame skyriuje.
 
Jeigu savavališkai bus nugriautas pastatas, ar konkretūs darbai bus vykdomi be suderintos projektinės dokumentacijos, kokie sprendimai tokiu atveju gali būti priimami?
 
Atsako Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriaus vyr. valstybinė inspektorė Asta Naureckaitė.
 
 
Pagal nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Administracinių nusižengimų kodekso 314 straipsnio 1 dalį, už įstatymuose nustatytų kultūros paveldo apsaugos reikalavimų pažeidimus fiziniams asmenims gresia bauda nuo šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų šešiasdešimt eurų.
 
Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 31 straipsnio 1 dalis numato, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę šio įstatymo nuostatas, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymo 31 straipsnio 2 dalis numato, kad už šio įstatymo pažeidimą juridiniams asmenims arba kitoms organizacijoms ar jų padaliniams skiriama bauda nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų iki vienuolikos tūkstančių penkių šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų.
 
Vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalimi, už Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pareigūnų teisėtų reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenims gresia bauda nuo šešiasdešimt iki šešių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.
 
Ar galima susigrąžinti lėšas, kurias kultūros paveldo objekto savininkas skyrė  taikomiesiems tyrimams atlikti, tvarkybos projektui parengti ir tvarkybos darbams atlikti?
 
Atsako Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriaus vyr. valstybinė inspektorė Asta Naureckaitė.
 
 
Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 28 straipsnio 1 dalis nurodo, kad iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkybai, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtinta tvarka ir dydžiu kompensuojamos išlaidos privačios nuosavybės ─ prieinamo visuomenei lankyti valstybės saugomo kultūros paveldo objekto ─ tvarkomiesiems paveldosaugos darbams. Kompensuojama atsižvelgiant į objekto reikšmingumą ir darbų atlikimo objektui išsaugoti svarbą.
 
Kompensavimo tvarka nurodyta Privačios nuosavybės – prieinamų visuomenei lankyti valstybės saugomų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų tvarkomųjų paveldosaugos darbų išlaidų kompensavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. ĮV-157  ,,Dėl privačios nuosavybės – prieinamų visuomenei lankyti valstybės saugomų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų tvarkomųjų paveldosaugos darbų išlaidų kompensavimo taisyklių patvirtinimo“.
 
Ar galima naudotis metalo ieškikliu ar kita paieškos įranga, ieškant kilnojamųjų daiktų, turinčių kultūrinę vertę?
 
Atsako Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kontrolės skyriaus vyr. valstybinis inspektorius Robertas Motuzas.
 
 
1.Pagal Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – NKPAĮ) 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, draudžiama moksliniam pažinimui saugomame objekte, jo teritorijoje, vietovėje be institucijos, atsakingos už apsaugą, sutikimo atidengti ir judinti archeologinius sluoksnius, naudoti metalo, elektroninius ar kitokius ieškiklius. Pagal NKPAĮ 19 str. 3 d. viešajam pažinimui ir naudojimui saugomo objekto ar vietovės neištirtoms dalims galioja šio įstatymo 17 str. reikalavimai, t.y. viešajam pažinimui saugomame objekte jo teritorijoje, vietovėje taip pat uždrausta be institucijos, atsakingo už apsaugą, sutikimo naudoti metalo, elektroninius ar kitokius ieškiklius. Šiuo atveju mokslinio pažinimo objektai yra archeologiniai objektai, jų teritorijos ir vietovės, o viešojo pažinimo – nekilnojamojo kultūros paveldo objektai, jų teritorijos ir vietovės.
 
2. Būtina atsižvelgti į tai, kad pagal Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo (toliau – KKVAĮ) 12 straipsnio 4 dalį visi žemėje, jos paviršiuje, vandenyje, pastatuose ir statiniuose arba jų dalyse rasti šio įstatymo 3 str. nurodyti kilnojamieji daiktai, turintys kultūrinę vertę, kurių savininkas ar valdytojas negali būti nustatytas arba pagal įstatymus yra netekęs teisės į juos, pereina valstybės nuosavybėn. Ieškoti tokių daiktų, vykdant kasinėjimus ar naudojantis metalo ieškikliais arba bet kokia kita paieškos įranga, gali tik NKPAĮ 18 str. 2 d. nurodyti atestuoti tyrėjai.  Taikomuosius mokslinius ir ardomuosius tyrimus gali atlikti asmenys, šio įstatymo 231 straipsnyje nustatyta tvarka gavę kvalifikacijos atestatą ar teisės pripažinimo dokumentą, suteikiančius teisę atlikti nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimus. Asmenys, atsitiktinai radę KKVAĮ 3 str. nurodytus kilnojamuosius daiktus, privalo per savaitę juos pateikti įvertinti artimiausiam Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – Departamentas) teritoriniam skyriui.
 
3. Informuojame, kad KKVAĮ 3 str. yra išvardinti šie kultūros objektai: 1) archeologiniai radiniai; 2) etninės kultūros medžiaginiai pavyzdžiai; 3) kilnojamieji daiktai, susiję su svarbiausiais istoriniais įvykiais, visuomenės, kultūros, karo, sporto, religijų istorija, įžymių žmonių gyvenimu; 4) šaunamieji ir nešaunamieji ginklai; 5) vaizduojamosios ir taikomosios dailės kūriniai; 6) muzikos instrumentai; 7) inkunabulai ir rankraščiai, žemėlapiai ir natos, knygos ir kiti leidiniai; 8) kilnojamieji daiktai, turintys numizmatinę, sfragistinę, heraldinę ar filatelinę vertę, faleristika, ordinai ir medaliai; 9) mokslo, technikos ar technologijos istoriją apibūdinantys kilnojamieji daiktai; 10) kolekcijos, rinkiniai, komplektai ar kitokie dariniai kaip visuma, nesvarbu, kokia atskirų dalių vertė ir rūšis; kolekcijos, reikšmingos paleontologiniu, zoologiniu, botaniniu ar anatominiu požiūriu; 11) meninių, istorinių ar religinių objektų dalys; 12) fotografijos ir kino juostos, jų negatyvai; 13) dokumentai, sukurti ant bet kokio pagrindo; 14) antikvariniai daiktai.
 
4. Už atsitiktinai surastus istorinę, kultūrinę ar archeologinę vertę turinčius radinius Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka išmokamas atlyginimas. „Atlyginimo už istorinę, kultūrinę ar archeologinę vertę turinčius radinius taisykles“ patvirtino Kultūros ministras 2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. ĮV-377.
 
5. Pagal paveldo tvarkybos reglamento PTR 2.13.01:2011 „Archeologinio paveldo tvarkyba“, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. ĮV-538, 13 punktą, draudžiama atlikti archeologinius tyrimus, taip pat naudojantis metalo ieškikliais arba bet kokia kita paieškos įranga ieškoti Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 3 straipsnyje nurodytų kultūros objektų archeologinio paveldo objektuose, jų teritorijose ir apsaugos zonose be Departamento išduoto leidimo atlikti archeologinius tyrimus. Archeologiniai tyrimai privalomi, jei numatoma vykdyti žemės judinimo darbus XIX–XX amžiuje vykusių pasipriešinimų ar ginkluotų konfliktų (karų, sukilimų ar pan.) metu nužudytų asmenų, rezistentų ar kitų asmenų, nužudytų okupacinių režimų metu, palaidojimo vietose, į Kultūros vertybių registrą įrašytose neveikiančiose ar riboto naudojimo kapinėse esančių kapų vietose ar karių kapinėse esančių kapų vietose.
 
6. Pagal KKVAĮ 13 str. 1 d., Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėmis, arba Lietuvos Respublikoje ar Europos Sąjungos valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo, kita organizacija, ar jų filialai ir (arba) trečiosiose užsienio valstybėse įsteigtų juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialai Lietuvos Respublikoje (toliau – ūkio subjektas) prekiauti antikvariniais daiktais, įrašytais į Kultūros vertybių registrą ar sukurtais (pagamintais) iki 1800 metų, gali gavę Kultūros paveldo departamento išduotą licenciją (toliau – licencija). Šie reikalavimai taikomi ir parduodant antikvarinius daiktus elektroninėmis priemonėmis. Licencijų išdavimo tvarką ir prekybos antikvariniais daiktais tvarką nustato Vyriausybė. Licencijuojamos veiklos sąlygų laikymosi priežiūrą atlieka, licencijas išduoda, apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą ir panaikinimą įspėja, licencijos galiojimą sustabdo, licencijos galiojimo sustabdymą panaikina ir licencijos galiojimą panaikina Kultūros paveldo departamentas Vyriausybės nustatyta licencijų išdavimo tvarka. Pirkti, parduoti, mainyti, dovanoti, įkeisti, išnuomoti, suteikti panaudai archeologinius radinius ar kitaip perleisti nuosavybės arba valdymo teises į juos draudžiama, išskyrus archeologinius radinius, kurie teisėtai įgyti kitose valstybėse ir įvežti į Lietuvos Respubliką, taip pat archeologinius radinius, kurie perleidžiami nacionaliniam, respublikiniam ar savivaldybės muziejui, arba tarp šių muziejų yra perduodami ir priimami laikinam ar ilgam saugojimui, arba pagal šio įstatymo 12 str. 4 d. nuostatas išmokamas atlyginimas asmenims už atsitiktinai rastus archeologinius radinius, turinčius istorinę, kultūrinę ar archeologinę vertę, arba pagal NKPAĮ 18 str. 5 d. atlyginama už visuomenės poreikiams paimamus lobius, kuriuose yra archeologinių radinių. Įvežant į Lietuvos Respubliką užsienio valstybėse teisėtai įgytus archeologinius radinius, būtina turėti ir iki išvežimo iš Lietuvos Respublikos saugoti jų įsigijimą patvirtinančius dokumentus, kuriuose būtų nurodytas įsigyto archeologinio radinio pavadinimas, individualūs jo požymiai, įsigijimo vieta, data.
 
7. Už nurodytų teisės aktų pažeidimą numatyta atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 314 straipsnį. Remiantis šio straipsnio 5 dalimi, kultūrinę vertę turinčių kilnojamųjų daiktų paieškos vykdant kasinėjimus ar naudojantis metalo ieškikliais arba bet kokia kita paieškos įranga reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo penkių šimtų šešiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų. Pakartotinai įvykdytas nusižengimas užtraukia baudą asmenims nuo penkių šimtų šešiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų. Už minėtus administracinius nusižengimus skiriamas nusižengimo padarymo įrankių, priemonių ir uždraustos veikos rezultatų konfiskavimas. Administracinių nusižengimų kodekso 177 str. numato, kad prekybos antikvariniais daiktais taisyklių pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų. Pakartotinai padarytas administracinis nusižengimas užtraukia baudą asmenims nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo penkių šimtų šešiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų. Už šiuos administracinius nusižengimus skiriamas ir antikvarinių daiktų, kuriais prekiauti draudžiama pagal teisės aktus, konfiskavimas.
 
8. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 185 straipsnį, tas, kas pasisavino rastą lobį, didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, kitą didelės vertės radinį ar atsitiktinai jam patekusį didelės vertės svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dviejų metų.

Mūsų Kontaktai

Šnipiškių g.3, LT-09309 Vilnius 8 5 273 42 56 8 5 272 40 58 centras@kpd.lt

Biudžetinė įstaiga, kodas 188692688. Duomenys apie Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

Prisijunkite prie mūsų
© Kultūros paveldo departamentas