Titulinis
Leidyba
Leidiniai

Leidiniai

2013 m.
Monografija "Dingęs miestas. Viduramžių Kaunas archeologinių tyrimų duomenimis"        
Archeologo dr. Mindaugo Bertašiaus parengtoje mokslo monografijoje apibendrinama Kauno archeologinių tyrimų medžiaga, pateikiamos išvados miesto atsiradimo klausimu, nagrinėjama miesto raida XIV–XVII amžiais. Darbe tyrinėjama miesto viduramžiškosios kultūros tradicija, pagrindžiamos kultūrinių reiškinių sąsajos su Baltijos regiono, Hanzos sąjungos miestais, atskleidžiama miesto, ypač reprezentuojančio gotikos laikotarpio tradicijas, ypatybės.        
 
Išleistas naujas almanacho "Eskizai" numeris        
2013-ųjų pabaigoje Ukmergės kultūros draugija išleido naują almanacho „Eskizai“ numerį, jį dalinai finansavo Kultūros paveldo departamentas. Almanachas praturtino ir papildė Ukmergės krašto kultūros istoriją ir jos dabartinį vyksmą įvairiomis publikacijomis, įdomiais faktais, įvykiais. 1000 egz. tiražu išleistame 32 spaudos lankų leidinyje susikoncentruota į tris ne tik vietos, bet ir šalies kultūrai reikšmingas temas.        
 
Bruno le Coutre "Mano miestas Klaipėda. 1900-1939 metai". Atsiminimai        
Knygoje skelbiami į lietuvių kalbą išversti klaipėdiečio Bruno le Coutre (1889–1972) atsiminimai apie Klaipėdą: uostą, gatves, priemiesčius ir juose virusį gyvenimą 1900–1939 m., gyvai pristatomos įvairių sluoksnių miestiečių pramogos ir rūpesčiai.        
 
Vilniaus Šv. Jonų bažnyčia. Vadovas        

Ši knyga – tai vadovas po vieną seniausių ir įspūdingiausių Vilniaus šventovių, Šv. Jonų bažnyčią. Skaitytoją siekiama supažindinti su statinio istorija, architektūra, interjero detalėmis ir ryškiausiomis asmenybėmis. Svarbų vaidmenį leidinyje atlieka vizualinė medžiaga – archyvinės ir šiuolaikinės fotografijos, bažnyčios planai.

Leidinį parėmė Kultūros paveldo departamentas prie LR Kultūros ministerijos.

       
 
Leidinys "Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2012 metais"        
2013 metų pabaigoje Lietuvos archeologija besidominčius skaitytojus pasieks kasmetinis mokslinis - informacinis leidinys „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje“, kuriame apžvelgiami visų 2012 metais vykdytų archeologinių tyrinėjimų rezultatai. Šio tęstinio, jau 32-ojo, leidinio parengimą iš dalies finansavo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.        
 
Knygelės "Kražių bažnyčios paveikslas: Šventieji Benediktas ir Skolastika, garbinantys Mergelę Mariją" pristatymas        
2013 m. Kražių miesteliui bei visai Žemaitijai yra išskirtiniai, dėl kelių svarbių datų: sukanka 600 m. kaip buvo įsteigta Žemaitijos vyskupystė, praėjo 760 m. nuo pirmojo Kražių miestelio paminėjimo, 250 m. nuo dabartinės bažnyčios pastatymo bei 120 m. po "Kražių skerdynių".        
 
Iliustruotas žinynas "Kaišiadorių vyskupijos bažnyčios"        
2013 m. rugpjūčio 17 d. 13.30 val. Pivašiūnuose – dvasiniame Kaišiadorių vyskupijos centre – bus pristatytas naujas VšĮ „Terra Publica“ išleistas iliustruotas žinynas „Kaišiadorių vyskupijos bažnyčios“. Knygos leidybą parėmė Kultūros paveldo departamentas.        
 
2012 m. 
 
Viliaus Kavaliausko knygos „Lietuvos karžygiai“ V-asis tomas        
2012 m. pabaigoje išleistas Viliaus Kavaliausko knygos „Lietuvos karžygiai" V-asis tomas (Pr-Šim). Šio tęstinio enciklopedinio žinyno išleidimą iš dalies finansavo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos. Knyga skirta 1919-1923 metų Nepriklausomybės kovų didvyriams – Vyties Kryžiaus kavalieriams.        
 
Projektas „Kupiškėnų klėtys ir klėtelės“        
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos iš dalies finansavo 2012 metais vykdytą Kupiškio etnografijos muziejaus projektą „Kupiškėnų klėtys ir klėtelės". Jo metu buvo susisteminta medžiaga apie klėtis ir klėteles esanti Kupiškio etnografijos muziejuje.        
 
Mokslinis-informacinis leidinys „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2011 metais“        
2012 m. pabaigoje Lietuvos archeologija besidominčius skaitytojus pasiekė kasmetinis mokslinis-informacinis leidinys „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje", kuriame apžvelgiami visų 2011 m. vykdytų archeologinių tyrinėjimų rezultatai. Šio tęstinio, jau 31-ojo, leidinio parengimą iš dalies finansavo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.        
 
Deltuvos kultūros almanachas „Eskizai 2012“        
2012 m. pabaigoje Ukmergės kultūros draugija išleido kasmetinį, šiemet jau 22-ąjį, Deltuvos kultūros almanachą „Eskizai 2012". Tęstinio leidinio išleidimą iš dalies finansavo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos. Leidinį sudaro 4 dalys (ištakų, įžvalgų, raiškos ir ženklų), kuriose pateikiami straipsniai, atspindintys Deltuvos kultūrą.        
 
Knyga apie Vilniaus Gedimino prospekto istoriją        
Lietuvos nacionalinis muziejus, įgyvendindamas dalinai Kultūros paveldo departamento finansuojamą projektą, išleido monografiją „Šv. Jurgio prospektas: nuo vizijos iki tikrovės. I knyga. 1817–1875". Šis leidinys priklauso muziejaus inicijuotai mokslinių leidinių, skirtų Vilniaus miesto tyrinėjimams, serijai „Vilniaus sąsiuviniai".        
 
Knyga 7-12 metų vaikams „Mano kelionių dienoraštis“        
Viešoji įstaiga Terra Publica, vykdydama dalinai Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos finansuotą projektą, išleido Danguolės Kandrotienės parengtą ir Jurgitos Rancevienės iliustruotą knygą „Mano kelionių dienoraštis".        
 
2011 m.
 
Gyvenamieji kupiškėnų trobesiai        
2011-ųjų metų pabaigoje kupiškėnus bei visus šio krašto istorijai neabejingus žmones nudžiugino leidinys „Gyvenamieji kupiškėnų trobesiai" (Kupiškis: Kupiškio etnografijos muziejus, 2011). 2011 m. gruodžio 21 d., 15 val., Kupiškio kultūros centre jis bus pristatomas visuomenei.        
 
Elektroninis leidinys „Architekto tyrėjo kelias. Sigitas Benjaminas Lasavickas (1926–1998)“        
Minint vieno žymiausių XX a. II-osios pusės architektūros paveldo tyrėjo, architekto, restauratoriaus Sigito Benjamino Lasavicko 85-ąsias gimimo metines buvo parengtas elektroninis leidinys „Architekto tyrėjo kelias. Sigitas Benjaminas Lasavickas (1926–1998)". Šis leidinys, kurį sudaro elektroninė knyga (sudarytoja E. Povilaitytė) ir dokumentinis filmas (režisierius V. Urbanavičius), išleistas DVD kompaktinio disko formate.        
 
Wetland Settlements of the Baltic. A Prehistoric Perspective        
„Wetland Settlements of the Baltic. A Prehistorick Perspective" – tai pirmasis leidinys, pristatantis viso Baltijos regiono šalių vandeningų vietų archeologinius tyrinėjimus. Knygos tikslas – pristatyti regiono specifiką, aptariant vykdomus ir vykdytus tyrimus, jų glaustus rezultatus, objektų tipus, pateikiant kuo išsamesnę istoriografiją.
       
 
Lietuvos medinės bažnyčios        

Raimondas Paknys, Dalia Vasiliūnienė

Lietuvos medinės bažnyčios

Albumas skirtas Lietuvos medinėms šventovėms – labai savitam kultūros paveldui, kurį formavo ir Vakarų meniniai stiliai bei katalikiškosios dailės kanonai, ir įvairaus masto istoriniai įvykiai, bažnyčios globėjų bei fundatorių galimybės, meistrų profesionalumas.

 

       
 
Fotoalbumas ,,Zarasų miesto ir apylinkių senoji architektūra“        
2011 m. Zarasų krašto žmones nudžiugino miesto ir apylinkių senąją architektūrą pristatantis ir įamžinantis leidinys „Zarasų miesto ir apylinkių senoji architektūra". Šis leidinys – tai svarbi ir sveikintina Zarasų krašto muziejaus darbuotojų iniciatyva fotoalbume įamžinti dar išlikusią bei pristatyti jau tik archyviniuose dokumentuose užfiksuotą, Zarasų miesto ir jo apylinkių mūrinę bei medinę architektūrą.        
 
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos vidaus tvarkos taisyklės        
2011 m. pabaigoje pasirodė kasmetinis, šiemet jau 30-asis, mokslinis-informacinis leidinys „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2010 metais". Tęstinio leidinio išleidimą iš dalies finansavo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.        
 
 2010 m.
 
Gamtos ir kultūros paveldas: perteikimas ir ugdymas        
Rinktinėje pateikiamuose straipsniuose analizuojamos esminės paveldo interpretacijos bei edukacijos teorinės nuostatos, kelių dešimtmečių Vakarų, daugiausia anglakalbių šalių, patirtis šioje srityje. Aptariami gamtinių ir kultūrinių kraštovaizdžių, archeologinio, architektūrinio-urbanistinio, nematerialaus ir žiaurumo paveldo vertybių sociokultūrinių reikšmių perteikimo ypatumai. Taip pat gilinamasi į paveldo industrijos pobūdį bei pasekmes šiuolaikinei kultūrai.        
 
Medinės architektūros paveldas Lietuvoje (Wooden Heritage in Lithuania)        
Šia knyga pristatomas medinės architektūros paveldas Lietuvoje – medinės architektūros tradicijos, istorija bei tipologija. Leidinyje pateikiami mokslininkų, architektų, paveldosaugininkų straipsniai apie išskirtiniausias ir unikaliausias medinės architektūros paveldo grupes – sakralinę architektūrą (medines bažnyčias, sinagogas, cerkves, koplytstulpius, kryždirbystės tradicijas), medinius dvarus, tradicinę senųjų kaimų, istorinių miestų ir kurortų architektūrą, Klaipėdos krašto medinės architektūros tradiciją.        
 
Rokiškis ir grafai Tyzenhauzai        
2010-aisiais Europos paveldo dienų renginiais, tema „Šeima ir kultūros paveldas", buvo siekiama aktualizuoti iki šiol visuomenėje nepakankamai atpažįstamą dar Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais atsiradusių didikų giminių išlikusį palikimą, jo reikšmę Lietuvos kultūrai ir istorijai, atskleisti garsių giminių įnašą į pilietinių bei moralinių vertybių ir tapatumo formavimą tuometinėje visuomenėje.        
 
„Radvilų Biržai – 25 atvirukai biržiečiams ir miesto svečiams“        
Vykdydamas dalinai Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos finansuotą projektą „Kunigaikščių Radvilų dvasinis ir materialus palikimas Biržuose" Biržų krašto muziejus „Sėla" visuomenei pristatė atvirukų rinkinį „Radvilų Biržai – 25 atvirukai biržiečiams ir miesto svečiams".        
 
„Kultūros paminklai“ / 15        
Mokslinių straipsnių rinkinyje „Kultūros paminklai", kurio išleistas jau 15-tas numeris, nagrinėjamos paveldotyros, paveldosaugos teorinės problemos ir jų pritaikymas praktikoje, publikuojami straipsniai numizmatikos, menotyros, istorijos, urbanistikos paveldo klausimais. Leidinyje nemažai straipsnių sakralinio paveldo tema, jau tapo tradicija numeryje skirti dėmesio ir Klaipėdos krašto arba Mažosios Lietuvos kultūros paveldo problematikai. Leidinyje įvestas naujas skirsnis – Nauji duomenys apie kultūros paveldo objektus.        
 
Gražina Marija Martinaitienė „Lietuvos kryždirbiai ir kryždirbystė XX a. pervartose“        
Gražinos Marijos Martinaitienės monografija „Lietuvos kryždirbiai ir kryždirbystė" skirta itin svarbiam meninės kultūros dėmeniui - mediniams liaudies memorialiniams paminklams, XX a. statytiems ir stovėjusiems visur, kur tik reikėjo pažymėti kažką ypatingą, vertą paminėjimo, maldos ar įžado, jų kūrėjus, istorijos peripetijas.        
 
Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2009 metais        
2010 m. lapkričio pabaigoje Lietuvos archeologija besidominčius skaitytojus pasiekė kasmetinis mokslinis-informacinis leidinys „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje", kuriame apžvelgiami visų 2009 m. vykdytų archeologinių tyrinėjimų rezultatai. Šis, jau 29-asis, leidinys išleistas Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos ir Kultūros rėmimo fondui dalinai finansavus.        
 
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos vidaus tvarkos taisyklės        
Jau šimtmetis, kai ištisi Lietuvos istorijos tarpsniai ir Vilniaus paveldo klodai, perfrazuojant istoriką A. Šapoką, yra atiduodami "svetimiems". Šiandien yra įvykę didžiulių permainų suvokiant, kas yra Vilnius, kas yra Lietuva ir kas jos istorijoje yra "svetimi". Šias permainas nulėmė ne tik naujos istorijos mokslo ar paveldosaugos idėjos - svarbiausia permainų skatinamoji jėga buvo pati nepriklausomos Lietuvos būtis bei jos atsivėrimas Europai ir pasauliui. Ši atvertis visų pirma ir skatina naujai pamatyti Vilniaus paveldą.        
 
  2009 m.
 
Vilnius. 1944. Jano ir Janušo Bulhakų fotografijų archyvas        
Nuo 1912 m. Vilnių fotografavęs Janas Bulhakas sudarė gana išsamią miestovaizdžio panoramą, kurioje architektūra ir ją supanti gamta yra daugiau negu elementari ikonografija – tai fotografo retoriniai argumentai, oponuojantys pačiam Laikui. Tiesa, iki Antrojo pasaulinio karo Bulhako sukauptas Vilniaus vaizdų archyvas sukūrė įtaigią Amžinojo miesto iliuziją, o po karo kartu su sūnumi Janušu atliktas miesto fotodokumentavimas – kaltinamasis aktas ne tik nacių, bet ir sovietų režimui – ją išsklaidė.        
 
Reikšmingas LDK paveldas Baltarusijoje        
Lietuvių ir anglų kalbomis išleistas sudarytojos Birutės Valionytės fotografijų albumas „Reikšmingas LDK paveldas Baltarusijoje" pristato visus svarbiausius Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūros paveldo objektus, esančius dabartinės Baltarusijos teritorijoje. Į knygą sudėtos autorės darytos kultūros paveldo objektų – bažnyčių, koplyčių, vienuolynų, cerkvių, dvarų, pilių ir kitų įvairios paskirties pastatų – fotografijos.        
 
„Kultūros paminklai“/14        
Mokslinių straipsnių rinkinyje „Kultūros paminklai, kurio išleistas jau 14-tas numeris, nagrinėjamos paveldotyros, paveldosaugos teorinės problemos ir jų pritaikymas praktikoje, publikuojami straipsniai numizmatikos, menotyros, istorijos, urbanistikos paveldo klausimais. Leidinyje nemažai straipsnių sakralinio paveldo tema, jau tapo tradicija numeryje skirti dėmesio ir Klaipėdos krašto arba Mažosios Lietuvos kultūros paveldo problematikai.        
 
Algimantas Miškinis „Vidurio Lietuvos miestai ir miesteliai“        
A. Miškinio knygoje "Vidurio Lietuvos miestai ir miesteliai" aprašomi Vidurio Lietuvos urbanistikos paveldo tyrimų rezultatai. Knyga yra šeštoji iš 7 suplanuotų pagal regioninį principą leidinių serijoje „Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės". Tyrinėti 83 objektai tarp Šventosios ir Nevėžio upių: miestai (be Panevėžio ir Ukmergės) miesteliai ir didesnieji bažnytkaimiai, kuriuose yra nemažai reikšmingų elementų ir formų, galinčių papildyti bendrą Lietuvos urbanistikos paveldo panoramą.        
 
Kultūros paveldas ir turizmas        
Ši knyga – Baltijos jūros šalių bendradarbiavimo kultūros paveldo srityje rezultatas. Joje išryškėja bendrai kuriama šio regiono turizmo ir kultūros paveldo sąveikos vizija. Šia knyga norima pradėti turizmo ir kultūros paveldo sričių dialogą vietiniu, nacionaliniu ir regioniniu lygiu.        
 
VILNIAUS ELEGIJOS. Boleslovos ir Edmundo Zdanovskių prieškario fotografijų kolekcija        
Boleslova (Tallat-Kelpšaitė, 1908–1982) ir Edmundas (1905–1984) Zdanovskiai, Vilniaus fotografijos mokyklos atstovai, Jano Bulhako diegtos fotografikos estetikos puoselėtojai, nuo 1930-ųjų dirbo vienoje fotostudijoje ir kartu kūrė, fotografijas dažnai signuodami kaip bendraautoriai. 1945 metų rudenį Zdanovskių šeima repatriavo į Gdynę, kur tęsė kūrybinę ir pedagoginę veiklą, o 439 miesto vaizdų ir architektūros stiklo negatyvus perdavė Vilniaus valstybiniam dailės muziejui (dabar – Lietuvos dailės muziejus).        
 
   2008 m.
 
Ingrida Semaškaitė „Lietuvos dvarai“        
Žinyno „Lietuvos dvarai" dviejuose tomuose glaustai pristatoma apie 600 Lietuvoje išlikusių dvarų ir dvarviečių, kurias jau galima vadinti archeologiniais dvarais, nes jų telikęs kultūrinis sluoksnis, kurį tyrinėja archeologai. Žinyną sudaro dešimt skyrių, kurie sudaryti pagal apskritis. Apskričių skyriuose aprašymai sudėti į savivaldybių poskyrius.        
 
Girėnas Povilionis „Vargondirbystės menas Lietuvoje: nuo baroko iki klasicizmo“        
Moksliniame vargonų kataloge, „Vargondirbystės menas Lietuvoje: nuo baroko iki klasicizmo" pristatomi bažnyčių baroko ir klasicizmo laikotarpio (XVII a. – XIX a. pirmoji pusė) išlikę vargonai. Autorius pateikia duomenis apie vargonų meistrus, vargonų sukūrimo, perstatymo datas, jų struktūrą, dispoziciją.        

 

Juozas Bardauskas „Kultūros paminklai“        
Mokslinių straipsnių rinkinyje „Kultūros paminklai", kurio išleistas jau 13-tas numeris, nagrinėjamos paveldotyros, paveldosaugos teorinės problemos ir jų pritaikymas praktikoje, publikuojami straipsniai archeologijos, menotyros, istorijos, urbanistikos paveldo klausimais.        

 

Juozas Bardauskas, Svetlana Poligienė „Elektrėnų dekanato sakralinis paveldas“        
Lietuvos kultūros pavelde svarbią vietą užima sakralinis paveldas, bažnyčios, cerkvės, kinesės ir kiti sakraliniai pastatai – tai Lietuvos ir Lietuvoje kūrusių kitų šalių architektų, inžinierių kūrybos palikimas. Bažnyčios istorija yra svarbi tautos ir valstybės istorijos.
 
       

 

„Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2007 metais“        
2008 m. pabaigoje Lietuvos archeologija besidominčius skaitytojus pasiekė 27-oji kasmetinio mokslinio-informacinio leidinio "Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje" knyga, kurioje apžvelgiami visų 2007 m. vykdytų archeologinių tyrinėjimų rezultatai.
       

 

„Cultural Heritage and Tourism: Potential, Impact, Partnership and Governance“        
Knyga „Cultural Heritage and Tourism: Potential, Impact, Partnership and Governance" – Baltijos jūros šalių bendradarbiavimo kultūros paveldo srityje rezultatas. Leidinys apibendrina regiono patirtį kultūros paveldo ir turizmo sąveikos, vietos kultūros vertybių integracijos į turizmo plėtrą srityje.        

 

Ona Stasiukaitienė - Technikos paveldas Lietuvoje        
Mūsų praeitis glūdi ne tik istorijos puslapiuose, dainose ar padavimuose, ją atspindi ir žmonijos rankomis sukurti materialūs daiktai – inžinerinės, techninės bei technologinės minties kūriniai.        

 

Prevencinė archeologija Europoje: 2004 m. Vilniuje vykusios Europos prevencinės archeologijos komisijos (EPAC) konferencijos pranešimai        
2004 m. Vilniuje įvyko Europos prevencinės archeologijos komisijos (angl. k. European Preventive Archaeology Corpus) konferencija. Leidinyje publikuoti šios konferencijos pranešimai anglų kalba.        

 

2007 m.

 

Vladas Drėma „Vilniaus bažnyčios“        
Vlado Drėmos archyvinis palikimas be galo gausus ir įdomus. Jį žymus dailės istorikas ir muziejininkas pradėjo kaupti dar 1941 metais ir uoliai rinko iki pat savo saulėlydžio bibliotekų rankraščių skyriuose, archyvuose, skaitydamas mokslinę literatūrą, susirašinėdamas ir bendradarbiaudamas su istorikais ir menotyrininkais.        

 

Vladas Drėma „Vilniaus namai archyvų fonduose“, XIII knyga        
XIII-oji Vlado Drėmos knyga yra jo surinktų istorinių žinių apie Vilniaus namus publikavimo tęsinys.        

 

Algimantas Miškinis „Vakarų Lietuvos miestai ir miesteliai“ II knyga        
Šioje Vakarų Lietuvos, sąlygiškai tapatinamos su Žemaitija, kultūros paveldui skirtoje „Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės" 3–iojo tomo 2-oje knygoje pateikiama dalies regiono objektų, ištirtų iki 2005 m., medžiaga. Šioje knygoje aprašyti Vakarų Lietuvos urbanistikos paveldo objektai, kurių pavadinimai prasideda N, o baigiasi Ž raide.        

 

Raimundas Klimavičius „Lietuvos kultūros vertybių repatriacijos problema ir jos sprendimas 1918-1940 metais“        
Remdamasis archyviniais šaltiniais, publikuotais dokumentais, memuarine literatūra, Lietuvos ir užsienio šalių tyrinėtojų publikacijomis, autorius nagrinėja Lietuvos kilnojamų kultūros vertybių, įvairias istoriniais laikotarpiais atsidūrusių už šalies sienų, paiešką ir grąžinimą 1918-1940 metais.        

 

“Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2006 metais“        
„Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje" yra kasmetinis mokslinis-informacinis leidinys apie visus metų archeologinius tyrimus Lietuvoje. Šioje knygoje pateikiama informacija apie žvalgymus ar tyrinėjimus už kiekvieną 2006 metais Kultūros paveldo departamento išduotą leidimą. Tokių leidimų 2006 m. buvo išduota 288.        

 

Gregory Ashworth, Peter Howard “Europos paveldas. Planavimas ir valdymas.”        
Ši knyga suteikia studentams žinių apie paveldo esmę ir galimybes, jo ryšį su istorija ir kultūra, politinį, socialinį ir ekonominį jo panaudojimą šiuolaikinėje visuomenėje. Tai pirmoji šias temas aptarianti knyga, joje pateiktas naujoviškas požiūris, ji duoda galimybę studentui susipažinti su įvairiais paveldo aspektais.        

 

2006 m.

Jonas Pleckevičius „Nuo Kauno iki Daugpilio senuoju pašto traktu“        
Knygoje aprašomas senasis Lietuvos pašto kelias, XIX a. sujungęs Sankt Peterburgą su Varšuva. Skaitytojas kviečiamas keliauti šio pašto trakto atkarpa nuo Kauno iki Daugpilio ir susipažinti su išlikusiais pašto statiniais – stotimis, kelio apeivių namais, sarginėmis, jų architektūra. Leidinyje aptariama pakelės vietovių istorija, kultūros, architektūros, meno paminklai, pristatomi su tomis vietovėmis susiję žymūs žmonės.        

 

"Jewish Cultural Heritage in Lithuania"        
*Why a Jewish Heritage Route? Michel Thomas-Penette
*Lithuanian Jews' Community is one of the oldest in Europe. Jews settled in Lithuania in the Mid­dle Ages, and are thought to have lived here even before the 14th century. Dr. S.Alperavičius
*Fate of Jewish Property in Lithuania during World War II. Valentinas Brandišauskas
       

 

Vladas Drėma - "LDK miesteliai. Archyvų medžiaga"        
Nėra brangesnio paminklo žmogui, kaip jo darbų įvertinimas, pripažinimas, kad jie reikalingi, žinomi. Juolab kai kalbama apie viso prasmingo gyvenimo tikslą ir darbą tam tikslui pasiekti.        

 

Zigmantas Kiaupa - "Lietuvos kultūros vertybių kelionės iki 1990 m.: praradimai ir sugrįžimai"        
I. Lietuvos kilnojamųjų kultūros vertybių užsienyje samprata
 
*Kilnojamojo kultūros paveldo užsienyje rūšys
*Kilnojamųjų kultūros vertybių judėjimas
*Kilnojamojo kultūros paveldo užsienyje samprata
*Istorijos šaltiniai užsienyje ir kilnojamasis kultūros paveldas
*Trumpai apie bendrą kultūros paveldą
       

 

Gintautas Zabiela, Eglė Marcinkevičiūtė - "Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2005 metais"        
Ši „Archeologinių tyrinėjimų Lietuvoje" knyga parengta per rekordiškai trumpą laiką po ankstesnės, mažinant susidariusį atsilikimą. Kartu ši knyga -jubiliejinė, išleista praėjus 40 metų nuo pirmojo tokio leidinio pasirodymo Lietuvoje. Šią progą Lietuvos archeologijos draugija pažymėjo 2006 m. lapkričio 17-18 dienomis sukvietusi Lietuvos ir Latvijos archeologus į Dubingius, kur pristatyti naujausi atradimai ir pasidalyta patirtimi leidžiant panašius leidinius Baltijos jūros rytinės pakrantės regione.        

 

Gintautas Zabiela, Eglė Marcinkevičiūtė - "Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2004 metais"        
Leidinys „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje" įžengė į penktą savo gyvavimo dešimtmetį. Per tą laiką jis ne kartą keitė savo išvaizdą, struktūrą, net pavadinimą. Tačiau leidinio misija liko ta pati - kuo operatyviau informuoti visuomenę apie naujausius archeologinių tyrinėjimų rezultatus. Taip jau yra, kad kur kas sparčiau auga tyrinėjamų archeologinių paminklų skaičius, nei tų tyrinėjimų medžiagos publikacijos. „Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje " nors kiek užpildo susidarančią spragą.        

 

Mūsų Kontaktai

Šnipiškių g.3, LT-09309 Vilnius 8 5 273 42 56 8 5 272 40 58 centras@kpd.lt
Prisijunkite prie mūsų
© Kultūros paveldo departamentas