Titulinis
Žvilgsnis į Lietuvą

Lietuvos piliečių pareiga - gerbti ir saugoti savo karių atminimą

Oficialiai Aukštųjų Šančių karių kapinės buvo įsteigtos 1891 m. kaip Kauno tvirtovės (Kauno tvirtovė / fortress) infrastruktūros dalis - carinės armijos kariams laidoti. Per I-ąjį pasaulinį karą kapinės buvo nuniokotos, kapai apleisti. Ir tik praėjus geram penkmečiui po Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo, kai karių laidojimui skirtas sklypas Kauno miesto kapinėse prie Vytauto prospekto jau buvo užpildytas, prisimintos Aukštųjų Šančių kapinės, - rašo DELFI.lt rubrikoje "Žvilgsnis į Lietuvą".

Nuo 1923 m. jose imta laidoti tarnybos metu žuvusius ar nuo ligų mirusius Lietuvos kariuomenės karius. Jų kapai buvo ženklinami tipiniais betoniniais kario kapą žyminčiais kryžiais (autorius ‒ Antanas Aleksandravičius, dailininkas ‒ Adomas Varnas; modelis buvo patvirtintas 1927 m. Krašto apsaugos ministro įsakymu). XX a. amžiną poilsį šioje vietoje atrado Atlanto nugalėtojai Steponas Darius ir Stasys Girėnas (perlaidoti 1964m.), prisiglaudę prie kitų šiose kapinėse palaidotų Lietuvos karių. Kapinės plėtėsi: iki 1929 m. buvo užlaidotas ir sutvarkytas Lietuvos karių kapų pirmas sklypas, iki 1940 m. – kiti du sklypai. Antrame sklype kapų eilės atkartojo Gedimino stulpų piešinį.

2001–2007 m. buvo parengtas ir įgyvendintas Lietuvos karių kapų sutvarkymo projektas. Lėšas skyrė Kauno savivaldybė ir Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos. Sutrūniję betoniniai kryželiai buvo pakeisti patvariais granitiniais (iš viso ‒ 560), simbolizuojančiais Lietuvos piliečių neišdildomą pareigą gerbti ir saugoti savo karių atminimą. 2009 m. spalio 7d. Kauno Aukštųjų Šančių Lietuvos karių kapai buvo paskelbti valstybės saugomu kultūros paveldo objektu.

Visas straipsnis: 

http://www.delfi.lt/multimedija/zvilgsnis-i-lietuva/kauno-kvartalas-slepia-krauju-ir-mirtimi-pazenklinta-istorija.d?id=72707186

 

*****

 

"Žvilgnis į Lietuvą" - ilgalaikė rubrika DELFI.lt tinklalapyje, kurioje kiekvieną savaitę rasite kultūros paveldo objektų vertės istorijas. Rubriką globoja Kultūros paveldo departamentas ir VĮ „Lietuvos paminklai“.

 

Ar žinome, kodėl Lietuva mums yra brangi? Kiek daug per Nepriklausomybės periodą buvo įdėta pastangų, atstatant mūsų kultūros paveldą, ir kiek menkai sugebėjome įsisavinti to paveldo dvasinę vertę. Tėvynės pažinimo siekinys – tai savo tapatumo pažinimas ir aktualios piliečio savivertės tvirtinimas.


„Žvilgsnis į Lietuvą“ projekto tikslas – padėti kiekvienam atrasti nelygstamą savos kultūros paveldo vertę, pažvelgti gilesniu žvilgsniu į unikalias Lietuvos vietas bei jų istoriją, tuo pat metu ─ ir į Lietuvos tapatybę.

Mūsų Kontaktai

Šnipiškių g.3, LT-09309 Vilnius 8 5 273 42 56 8 5 272 40 58 centras@kpd.lt
Prisijunkite prie mūsų
© Kultūros paveldo departamentas