Titulinis
Projektų vykdymas
2015
2015 - 09 - 26

Unikalioje Smilgių bažnyčioje akys raibsta nuo drožybos lobių

Smilgiai_img.lrytas.lt-0e4ec52af49760b109fa6b20aee33812.jpg
Panevėžio apylinkių Smilgiai dar nuo 1661 metų puošiasi medinuke bažnyčia. Iki šių dienų išliko 1764-ųjų statybos bažnyčia. Savo parapijiečiams ji tapo ne tik maldos namais, bet ir lietuvybės sergėtoja. Spaudos draudimo laikais smilgiečiai buvo aktyvūs ir tautiškai nusiteikę. Jie ne tik saugojo knygnešius, bet ir statė namus tuščiomis sienomis, kad ten galėtų laikyti knygas.
 
Kaip pasakoja bažnyčios klebonas Vilnis Viktoras Cukuras, varpinės bokšto su beveik pusės tonos varpu rūsyje buvo slepiama spauda. Aštuonkampė trijų tarpsnių varpinė, išsiskirianti atviru viršumi, ažūriniais drožiniais ir puošniais stulpeliais, XIX amžiuje šventoriuje buvo įrengta slaptai.
 
Už kirviais tašytų pušinių rąstų kryžiaus plano Šv. Jurgio bažnyčią reiktų dėkoti LDK iždininkui grafui Jonui Jurgiui Flamingui, kurio lėšomis ji buvo pastatyta. Nors bažnyčios išorės kompozicija pasikeitė, viduje dar išliko daug autentikos, - rašo "Lrytas.lt".
 
Manoma, kad kairysis Šv. Antano altorius galėjo atkeliauti dar iš pirmosios XVII amžiuje statytos bažnyčios. Jame išliko unikalus medžio meistrų skulptūrėlių paveldas, atskleidžiantis liaudies meno tradicijas.
 
Klebonaujant kunigui Jonui Radavičiui, trys atskiri altoriai buvo sujungti į vieną - originalų rokoko altorių. Šiame altoriuje "žvaigždės krinta į žemę". Presbiterijos interjero ansamblį užbaigia medinė sakykla, dailiai dekoruota raitytais ornamentais. Nuo jos stogelio trimituoti ruošiasi šv. Arkangelas Gabrielius, pasipuošęs šarvais ir išskleidęs sparnus. Rankoje jis laiko svarstykles.
 

Skaitykite visą straipsnį.

 

Straipsnių ciklą, skirtą mediniam sakraliniam paveldui, iš dalies finansavo Kultūros paveldo departamentas pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimo sklaidos, atgaivinimo ir leidybos programą.

 

Lietuvos ryto nuotr.

Paskutinį kartą redaguota2015 - 11 - 03

Mūsų Kontaktai

Šnipiškių g.3, LT-09309 Vilnius 8 5 273 42 56 8 5 272 40 58 centras@kpd.lt

Biudžetinė įstaiga, kodas 188692688. Duomenys apie Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

Prisijunkite prie mūsų
© Kultūros paveldo departamentas