Titulinis
Naujienos
2017 - 07 - 14

Iki šių dienų išlikę Kauno fortai yra ryškiausi Kauno tvirtovės liudininkai

Kauno tvirtoves regioninis parkas_D.Varnaitės nuotr.-e426bda9dcd11837600cbc9627a502ed.jpg

Šį kartą Delfi.lt rubrikoje "Žvilgsnis į Lietuvą" pristatome Kauno modernizmo priešistorę, tiksliau, vieną jo dalį – carinio laikotarpio Kauno gynybinius įtvirtinimus bei dabartinio – lietuviškąją tapatybę branginančio, bet istorinės ir paveldosauginės atsakomybės nesibaidančio – kauniečio santykį su šiuo paveldu.

 

Kai Lietuvos teritorija buvo galutinai inkorporuota į Rusijos imperijos sudėtį, Kaunas tapo vienu iš labiausiai į Vakarus nutolusių ir strategiškai patraukliausių jos miestų – Nemuno ir Neries sankirtoje įsikūręs urbanistinis darinys pamatytas kaip puiki gamtos ir žmogaus sukurta kliūtis priešo kariuomenės puolimui. 1879 m. liepos 7 d. Rusijos imperatorius Aleksandras II patvirtino karinės vadovybės pasiūlymą Kaune statyti I klasės karinę tvirtovę ir paversti miestą gynybos nuo stiprėjančios Vokietijos antpuolio avangardu.

 

Mūriniai Kauno tvirtovės fortai išdėstyti apylygiais atstumais, kas 2-2,5 km, apjuosia miestą beveik teisingu ovalu. Tarp fortų buvo statomi betoniniai bunkeriai, saugyklos ir artilerijos baterijos. Kauno Naujamiestyje, kuris nuo XIX a. vidurio plėtėsi į rytus, Karmelitų vienuolyno link, buvo pastatytas administracinis tvirtovės kompleksas su puošniaisiais Komendanto rūmais bei Įgulos cerkve – vadinamuoju Soboru.

 

Iki šių dienų išlikę Kauno fortai yra ryškiausi Kauno tvirtovės liudininkai. Įsteigus Kauno tvirtovės parką susibūrė ir kitų fortų tvarkymo įgulos, teritorijas nuolat prižiūri ir patys parko darbuotojai. Bendromis pastangomis sutvarkytas ir IV fortas: pastatyti informaciniai stendai, uždengtos ir aptvertos pavojingos vietos. Todėl pamažu Kauno tvirtovės fortai tampa miestiečių mėgstama poilsio ir kultūrinių renginių vieta (pvz., rugpjūčio 11 d. VI forte vyks Pažaislio festivalio koncertas), o taip pat miesto viešosios infrastruktūros dalimi ir kauniečių tvirtybės simboliu.

 

Visas straipsnis

 

http://www.delfi.lt/multimedija/zvilgsnis-i-lietuva/kauno-karine-tvirtove-turejusi-rusus-apsaugoti-nuo-arsaus-vokieciu-puolimo.d?id=75021186

 

Dianos Varnaitės nuotr. 

 

*****

Ar žinome, kodėl Lietuva mums yra brangi? Kiek daug per Nepriklausomybės periodą buvo įdėta pastangų, atstatant mūsų kultūros paveldą, ir kiek menkai sugebėjome įsisavinti to paveldo dvasinę vertę! Tėvynės pažinimo siekinys – tai savo tapatumo pažinimas ir aktualios piliečio savivertės tvirtinimas. 
 
 
 „Žvilgsnis į Lietuvą“ projekto tikslas – padėti kiekvienam atrasti nelygstamą savos kultūros paveldo vertę, pažvelgti gilesniu žvilgsniu į unikalias Lietuvos vietas bei jų istoriją, tuo pat metu – ir į Lietuvos tapatybę. Rubriką globoja Kultūros paveldo departamentas ir VĮ „Lietuvos paminklai“.

 

 

 

Paskutinį kartą redaguota2017 - 07 - 14

Mūsų Kontaktai

Šnipiškių g.3, LT-09309 Vilnius 8 5 273 42 56 8 5 272 40 58 centras@kpd.lt
Prisijunkite prie mūsų
© Kultūros paveldo departamentas