Titulinis
Naujienos
2019 - 03 - 07

Netrukus bus galima aplankyti paveldą Baltijos jūros dugne

antikorupcijos-komisijos-posedis-del-kulturos-paveldo-departamento-veiklos-5ba227d49e319-d33bffd03e5f5483442ff7ceb3844b60.jpg
Muziejus po vandeniu Praėjusių metų pabaigoje KPD gerokai išgąsdino visus Lietuvos povandeninio nardymo entuziastus. Departamento iniciatyva buvo pasirašyta tarpinstitucinė bendradarbiavimo sutartis dėl povandeninio kultūros paveldo apsaugos. Dokumentą pasirašė KPD, Lietuvos kariuomenės, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Lietuvos transporto saugos administracijos atstovai. Sutarties tikslas – efektyviai bendradarbiauti saugant povandeninį kultūros paveldą Lietuvos teritoriniuose vandenyse Baltijos jūroje, įgyvendinti UNESCO Povandeninio kultūros paveldo apsaugos konvencijos nuostatas.
 
Šį dokumentą Lietuva pasirašė dar 2001 metais ir buvo pirma tai padariusi Šiaurės Europos šalis. Narai ėmė būgštauti, kad po šios sutarties pasirašymo jiems bus užkirsti visi keliai lankyti mūsų šalies teritoriniuose Baltijos jūros vandenyse slypintį povandeninį paveldą. Įdomių objektų išties yra. 
 
Į KPD registrą šiuo metu įrašyta 17 prie mūsų krantų nuskendusių laivų, o valstybės nesaugomų yra kur kas daugiau – per šimtą. „Tie skenduoliai – labai įvairūs: nuo XVII-XVIII a. katastrofas patyrusių medinių burlaivių likučių iki Pirmojo bei Antrojo pasaulinių karų laivų. Yra ir keli vokiški povandeniniai laivai, vadinamieji u-botai. Juos lankydavo ne tik narai mėgėjai, bet ir vadinamieji juodieji archeologai, kurių tikslas – prisigrobti įvairių vertybių, vėliau jas parduoti šešėlinėje rinkoje. Deja, nebuvo nei reguliavimo mechanizmo, nei tvarkos, nei atsakomybės ar atskaitomybės. Nardė visi, kas tik norėjo. Dabar situacija keisis“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo KPD Klaipėdos skyriaus vyriausiasis valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas. 
 
Nors siaurame rate tai buvo žinoma seniau, tik dabar plačiau pasklido žinia, kad mūsų vandenyse glūdi ir vienas didžiausių Pirmojo pasaulinio karo kreiserių, pirmuoju pasaulyje lėktuvnešiu vadinamas „Friedrich Carl“. Pavyko sužinoti, kad 1914 metais šis laivas su ketursparniais karo lėktuvais plaukė į Liepojos uostą, susidūrė su rusų povandenine mina ir nuskendo. Iš istorijos žinoma, kad tuomet žuvo ne vienas vokiečių karys. Kai kurie laivai Baltijos dugne guli 20–30 metrų gylyje, bet yra ir tokių, kuriems apžiūrėti nereikėtų giliai nerti. Pavyzdžiui, prie Palangos krantų yra nuskendę trys valstybės saugomi XVII a. pabaigos – XVIII a. pradžios laivai, visi – vos 2,5–3 metrų gylyje. Prie Vanagupės jūros dugne guli 30 metrų ilgio ir 8 metrų pločio medinio laivo, pavadinto L2, liekanos su lauko akmenų balastu. Dar vienas skenduolis (L13) – 15 m ilgio ir iki 6,3 m pločio medinis burlaivis – yra prie Užkanavės. 23,2 m ilgio ir 7 m pločio laivo liekanos guli jūros dugne 2,5–3 m gylyje prie Šventosios, ties šiaurine Elijos senovės gyvenvietės dalimi. Tai gali būti vienas iš 1699 metais į Šventąją plaukusių lenkiškų laivų.
 
Povandeninės archeologijos specialistas, vadovavęs vienintelio tarpukario karo laivo „Prezidentas Smetona“ paieškų ir apžiūros ekspedicijoms, Klaipėdos universiteto akademikas Vladas Žulkus „Lietuvos žinioms“ teigė, kad narams taikytinos taisyklės – gyvybiškai reikalingos. „Šioje srityje tvyrojo chaosas. Šiuo metu turime duomenų apie 114 prie Lietuvos krantų Baltijos jūroje nuskendusių laivų. Artimiausiu metu bus siūloma į paveldo registrą įtraukti keletą naujų objektų. Viena vertus, mūsų vandenyse povandeninio turizmo entuziastams yra nepalyginti mažiau įdomių laivų nei kitose šalyse. Tačiau turime prieš 9–11 tūkst. metų augusio miško likučius, glūdinčius jūros dugne. Tinkamai išreklamavus, pateikus mūsų povandeninį paveldą įdomiai, suintrigavus, būtų galima pasiekti neblogų rezultatų. Potencialo yra. Juolab kad rasis aiški tvarka, viską bus galima daryti legaliai, neniokojant paveldo, nesislapstant“, – tikino V. Žulkus.

Daugiau skaitykite: https://www.lzinios.lt/Gimtasis-krastas/atveriami-povandeninio-turizmo-vartai/283220
© Lietuvos žinios
Paskutinį kartą redaguota2019 - 03 - 07

Mūsų Kontaktai

Šnipiškių g.3, LT-09309 Vilnius 8 5 273 42 56 8 5 272 40 58 centras@kpd.lt

Biudžetinė įstaiga, kodas 188692688. Duomenys apie Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

Prisijunkite prie mūsų
© Kultūros paveldo departamentas