Titulinis
Sugrįžtantys dvarai
Renavo dvaras

Sugrįžtantys dvarai (23). Renavo dvarą garsina išskirtinis rūmų interjeras, biblioteka ir dermė su kraštovaizdžiu

Istorijos mylėtojai ir kultūros žinovai Renavo dvare (Mažeikių r.) ypač vertina išsaugotą ir restauruotą rūmų interjerą, bene vienintelę išlikusią biblioteką bei nuostabaus grožio parką, meistriškai priderintą prie Varduvos upės vingio.
 
Tačiau pastaraisiais metais Renavo dvarą šalies mastu dar labai išgarsino čia filmuota dalis didelio populiarumo sulaukusio meninio filmo „Tadas Blinda. Pradžia“ scenų. Anot filmo kūrėjų, šis dvaras iš daugelio pasirinktas todėl, kad sužavėjo jo grožis ir autentika. Netrukus po filmo pasirodymo, kai kurios kelionių agentūros Renavo dvarą įtraukė į rengiamų ekskursijų sąrašą.
 
Sedos seniūnijoje, vaizdingoje vietovėje ties Varduvos upės vingiu įsikūrusi Renavo dvaro sodyba dar iki restauracijos buvo mėgiama lankytojų. Tačiau atnaujinti pastatai, tvarkomas vertingais medžiais apsodintas peizažinio stiliaus parkas kviečia čia užsukti vėl ir vėl, pasigrožėti kraštovaizdžiu ir unikaliais dvaro rūmų interjerais. Ypatingo dėmesio sulaukia puikiai išlikusi ir restauruota Renavo dvaro rūmų biblioteka.
 
Renavo dvaras atgaivintas ir jau priima lankytojus
 
Iki mūsų dienų išliko Renavo dvaro rūmai (1815 - 1830 m.), svirnas, arklidė keli ūkiniai pastatai. Žemutinėje Varduvos upės šlaito terasoje žaliuoja peizažinio stiliaus parkas, suformuotas XIX a. pab. – XX a. pr.
 
10-Renavo-dvaro-rumai-Dianos-Varnaites-nuotr.jpg 11-Renavo-dvaro-rumai-Dianos-Varnaites-nuotr.jpg 12-Renavo-dvaro-rumai-Dianos-Varnaites-nuotr.jpg 13-Renavo-dvaro-rumai-Dianos-Varnaites-nuotr.jpg 14-Renavo-dvaro-rumai-Dianos-Varnaites-nuotr.jpg
 
 
Europos Sąjungos, Lietuvos Respublikos valstybės ir Mažeikių r. savivaldybės biudžeto lėšomis finansuotas Renavo dvaro ir teritorijos tvarkymas bei pritaikymas viešosioms turizmo reikmėms.
 
Po restauravimo dalis rūmų patalpų pritaikyta viešojo maitinimo paslaugoms, kitos patalpos skirtos kultūrinio turizmo paslaugoms teikti: ekspozicijoms, dailės, liaudies meno, literatūros, kraštotyros parodoms, plenerams ir kitiems renginiams bei užsiėmimams organizuoti.
 
Atnaujintuose Renavo dvaro rūmuose įrengta Vilniaus dailės akademijos (VDA) Telšių fakulteto auklėtinių įvairių laikotarpių meno kūrinių paroda. Joje eksponuojami juvelyrikos, kalvystės, tekstilės, grafikos bei kitų sričių darbai. Anot VDA Telšių fakulteto dekano Ramūno Banio, rūmų lankytojai gali apžiūrėti visų penkių fakultete rengiamų specialybių: metalo meno (juvelyrikos ir kalvystės), taikomosios skulptūros, baldų dizaino ir restauravimo, kostiumų bei gaminio dizaino studentų sukurtus darbus.
 
Į Renavo dvaro rūmų biblioteką sugrįžo dalis čia buvusių jos savininko Antonijaus (Antano) Ronne knygų. Šios knygos skaitytojams neišduodamos, nes tai – didelė muziejinė vertybė. Jas pamatyti galima Renavo dvare iš anksto užsisakius ekskursiją.
 
Truputis Renavo dvaro istorijos
 
Renavo dvaras minimas jau XVI a. Dvaro pastatas tada dar buvo medinis, šiaudiniu stogu. Anksčiau šis dvaras buvo vadinamas Gaurės, o vėliau, kai XVII a. pabaigoje jį įsigijo baronų Ronne (Röne) giminė, taip prigijo Renavo pavadinimas.
 
XIX a. pirmojoje pusėje Renavo dvarą valdant baronui Antonijus (Antanas) Ronne (1794 - 1869), dvaras suklestėjo, tuomet pastatyti rūmai. Nesusilaukęs vaikų, A. Ronne dvarą paliko brolio sūnui Eugenijui Ronne (1830 – 1895), kuris taip neturėjo vaikų.
 
XIX a. 6-7 deš. Renavo dvare augo būsimasis Lenkijos prezidentas Gabrielius Narutavičius ir jo vyresnysis brolis Stanislovas Narutavičius, būsimasis 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras. Brolius Narutavičius mokė ir čia gyveno pirmųjų lietuviškų kalendorių leidėjas, švietėjas Laurynas Ivinskis.
Vėliau dvaras atitekto grafui Marijui Feliksui Melžinskiui. Melžinskių giminė valdė Renavo dvarą iki Antrojo pasaulinio karo.
 
Grafas M. F. Melžinskis įkūrė didžiulį parką. Kuklūs, bet gana puošnūs rūmai garsėjo vertingomis paveikslų bei antikvarinių meno dirbinių kolekcijomis, senovinio porceliano dirbiniais.
1940 m. dvaras nacionalizuotas. Po Antrojo pasaulinio karo Renavo dvaro rūmuose buvo įsikūrusi kolūkio kontora ir biblioteka, kultūros namai.
 
1980 m. Renavo dvaro rūmai buvo restauruoti. 1996 m. juose įsikūrė Mažeikių muziejaus filialas.

 

Parengta naudojant informaciją iš žemiau nurodytų šaltinių

Lietuvos dvarai / dviejų tomų žinynas, 2-as tomas/. Sudarytoja Ingrida Semaškaitė. – V. 2009, p.109 – 111. 

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-07-26-atnaujinti-renavo-dvaro-rumai-svetingai-pasitiks-kiekviena-lankytoja/85877

http://samogitia.mch.mii.lt/mpkelias/MUZIEJAI/renavmuz.lt.htm

http://www.infomazeikiai.lt/index.php/mazeikiu-naujienos/miesto-ir-rajono-naujienos/13260-restauruotu-renavo-dvaro-sodybos-rumu-atidarymo-svente

http://www.santarve.lt/aktualijos/seniunijoje/i-renavo-dvara-sugrizo-jo-savininko-biblioteka/

http://www.balsas.lt/naujiena/619898/kelioniu-ideja-rudeniui-pasizvalgykime-po-lietuvos-dvarus-ii

http://www.15min.lt/ikrauk/naujiena/pramogos/lietuvos-dvarai-kuriuos-butina-aplankyti-rudeni-nuotraukos-517-250214

http://www.mazeikiai.lt/go.php/lit/Renavo_dvaro_muziejus/178

http://www.delfi.lt/video/perpasauli-tv/lietuvos-dvarai-renavo-dvaras-is-arti.d?id=66595936

Mūsų Kontaktai

Šnipiškių g.3, LT-09309 Vilnius 8 5 273 42 56 8 5 272 40 58 centras@kpd.lt
Prisijunkite prie mūsų
© Kultūros paveldo departamentas