Titulinis
Sugrįžtantys dvarai
Rokiškio dvaras

Sugrįžtantys dvarai (6). Rokiškio dvare „Sugrįžusios gyventi Tyzenhauzų giminės moterys...“

Diana Varnaitė
 
Aukštaitijos perlo, patraukliausios turizmo vietovės, kultūros laureato titulus susižėrė praeityje garsių didikų sukurtas, o šiandien kūrybingų ir svetingų žmonių puoselėjamas Rokiškio dvaras su jame įsikūrusiu Krašto muziejumi.
 
Sėkmės paslaptis
 
Dažnai užduodu sau klausimą, kur slypi ta rokiškėnų sėkmės paslaptis. Atrodo, kad ir ką jie bedarytų, net sunkiausias lygtis tarsi riešutus gliaudo. Ir visuomet su šypsena veide, žėrinčiomis akimis žvelgia.
 
Sutelktai dirbdami, per daugiau nei dešimt metų rokiškėnai restauravo Rokiškio dvaro rūmus ir kitus pagrindinius pastatus (oficinas, sargo namą, svirną), parterį. Įrengė modernias ekspozicijas, įdomiai pasakojančias Rokiškio miesto ir apylinkių istoriją. Muziejus ypač didžiuojasi Rokiškio grafystės žemėlapiu (1848 m.). Lankytojus supažindina su XIX – XX a. pr. dvarų kultūra, Rokiškio dvarą valdžiusiomis kilmingomis šeimomis, eksponuoja restauruotus dvarininkų drabužius.
 
Rokiškio krašto muziejuje greta dvarų kultūros sumaniai pristatomi sakralinio meno paminklai: geležiniai kryžiai, medinės liaudies meistrų sukurtos šventųjų skulptūros. Išskirtinę vietą muziejaus ekspozicijoje užima XX a.pr. žymaus dievdirbio Liongino Šepkos unikalūs drožiniai, iš viso apie 300 darbų. Muziejus išgarsėjo vienintele Lietuvoje prakartėlių kolekcija, o pasitinkant Šv. Kalėdas ir naujuosius 2012 m. lankytojus kvietė jau tryliktoji prakartėlių paroda.
 
Ar galėtumėte patikėti, kad Rokiškio muziejininkai siūlo net 30 edukacinių programų, ištisus metus viliojančių svečius ir ypač jaunimą: čia apstu ir pilietinio ugdymo pamokų (slapta lietuviška mokykla, Lietuvos kovotojų už laisvę keliai), ir galimybių gyvai išvysti senuosius amatus (žvakių liejimas, audimas, kalvystė, juostų pynimas), bei prisiminti archaines tradicijas, minint iškiliausias metų šventes (Kūčių vakaro ir Šv. Kalėdų, Šv. Velykų papročiai), pažinti šio krašto kulinarinio paveldo pasididžiavimą – sūrio gamybą.
 
Tačiau edukacinė programa „Sugrįžusios gyventi...", regis, ir yra raktas į atsakymą apie Rokiškio dvaro (dabar – muziejaus) sėkmės istoriją. Tai – Tyzenhauzų giminės moterų pasakojimas apie savo gyvenimą, apie nuveiktus darbus: parašytas knygas, nutapytus paveikslus, pastatytas bažnyčias...
 
Tęsdami tradicijas muziejaus žavioji direktorė Nijolė Šniokienė ir išradingieji darbuotojai atgaivino kultūrinį gyvenimą, suvirpino menininkų sielas, išleido vertingų leidinių, tarsi nutiesdamos ašį, jungiančią su praeitimi, kaip ašis kad jungia Rokiškio dvaro sodybą su fundatorių Tyzenhauzų pastatyta išskirtinio grožio neogotikine Šv. Mato Evangelisto bažnyčia.
 
Truputis istorijos
 
Rokiškio dvaras pirmą kartą minimas 1499 m. dovanojimo rašte Grigui Astikui. XVI – XVII a. Rokiškis priklausė Smolensko kunigaikščiams Krošinskiams. 1715 m. Rokiškis tapo Tyzenhauzų nuosavybė. XIX a. pr. įtakingas LDK veikėjas, gvardijos vadas grafas Ignotas Tyzenhauzas pradėjo Rokiškio dvaro atgaivinimą. 1797 m. užveistas parkas ir sodas. 1801 m. iškilo nauji klasicistinio stiliaus rūmai. Vėliau dvarą valdė jo sūnus Konstantinas Tyzenhauzas, išgarsėjęs kaip mokslininkas ornitologas. Konstantinas Tyzenhauzas yra nutapęs kelis šimtus paveikslų, kurių dauguma saugomi Nacionaliniame M.K. Čiurlionio muziejuje Kaune.
 
Anksti mirus Konstantino sūnui Reinoldui, Rokiškio dvaras atiteko jo seseriai Marijai (1827 – 1890), kuri ištekėjo už lenkų istoriko Aleksandro Pšezdzieckio. XIX a. antroje pusėje dvaras ėmė garsėti muzikiniame pasaulyje. Grafaitės Marijos Tyzenhauzaitės pastangomis čia įsteigta muzikos mokykla ir orkestras. Šios mokyklos auklėtiniai – J. Gruodis, J. Tallat – Kelpša, M. Petrauskas, K. Kaveckas. Marija Tyzenhauzaitė 1885 m. baigė brolio Reinoldo pradėtą Rokiškio Šv. Mato Evangelisto bažnyčios statybą.
 
1905 m. dvaro rūmus rekonstravo Marijos ir Aleksandro Pšezdzieckių anūkas Jonas Pšezdzieckis (1877 – 1944). Rūmai, perstatyti pagal lenkų architektų Karolio Jankovskio ir Franciszeko Lilpopo projektą, tapo vienu geriausių Lietuvoje istorizmo paminklų. Jonas Pšezdzieckis 1940 m. pasitraukė į Lenkiją, kur 1944 m. žuvo per Varšuvos sukilimą. 1947 m. Varšuvoje mirė jo žmona Hermancija Sapiegaitė – Pšezdzeckienė.
 
Po Antrojo pasaulinio karo Rokiškio dvaro rūmai restauruoti, nuo 1940 m. dvare įsikūrė Krašto muziejus.
 
Architektūriniu požiūriu vertingi ne tik rūmai, bet ir kiti dvaro ansamblio pastatai: oficina ir svečių namas abipus erdvaus parterio, dvaro alaus darykla, kumetynai, sargo namas. Dvaro ansamblio pastatų architektūroje atsispindi stilių kaita nuo klasicizmo iki moderno.
 
Rokiškio dvaro ansamblį puošia apie 30 ha geometrinio plano parkas. Dvaro sodybos kompozicijos ašis sutampa su Rokiškio miesto pagrindine kompozicine ašimi. Tai vienintelis toks pavyzdys Lietuvos urbanistikoje.
 
Įėjimas į rūmus. Nuotrauka Dianos Varnaitės Sargo namas. Nuotrauka Dianos Varnaitės Dvaro svirnas. Nuotrauka Dianos Varnaitės Oficina . Nuotrauka Dianos Varnaitės Dvaro kumetynas. Nuotrauka Dianos Varnaitės
 
 
Istoriniai duomenys pateikiami iš dviejų tomų žinyno „Lietuvos dvarai" I t., 2009 m. (sud. Ingrida Semaškaitė).
Daugiau nuorodų apie Rokiškio dvaro sodybą ir joje įsikūrusį muziejų:
http://www.muziejusrokiskyje.lt/
http://www.7seasons.lt/rokiskio_dvaras
http://www.muziejai.lt/rokiskis/rokiskio_krasto_muziejus.htm
http://www.zebra.lt/lt/laikas_sau/keliones/
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/
http://www.lrytas.lt/
http://www.15min.lt/naujiena/laisvalaikis/keliones/briuselyje-pagyros-rokiskio-dvarui
http://www.tourism.lt/eden-2011/index.php?id=109
http://www.wood-craft.eu/lt-250-rokiskio_dvaro_rumu_valgomojo_ekspozicija.html

Mūsų Kontaktai

Šnipiškių g.3, LT-09309 Vilnius 8 5 273 42 56 8 5 272 40 58 centras@kpd.lt
Prisijunkite prie mūsų
© Kultūros paveldo departamentas