Titulinis
Sugrįžtantys dvarai

Sugrįžtantys dvarai (34). Gačionių dvaras – viešnagė autentiškoje aplinkoje pas baroną Rozeną

Ramybe, autentiškumu ir estetika dvelkiančią Gačionių dvaro sodybą (Rokiškio r.) atgaivino tris šimtmečius ją valdžiusios baronų Rozenų giminės palikuonis Piotras Rozenas. „Gačionių dvaro savininkus Rozenus kultūros paveldo puoselėtojai ir Rokiškio muziejininkai vadina paskutiniais istorijos mohikanais. Jie bene vieninteliai Lietuvoje savo giminės dvarą  prikėlė iš griuvėsių – dvarvietei suteikė antrąjį gyvenimą ir rūmų duris bei istoriją atvėrė visuomenei“, rašė Aldona Minkevičienė „Gimtajame Rokiškyje“.

„Plačiai po pasaulį išplitusios garsios ir gausios didikų Rozenų dinastijos palikuonys, išsibarstę po visą Europą,  2009 m. vasarą sugužėjo į Gačionių dvarą. Po daugelį pasaulio valstybių gyvenimo blaškytas Fridrichas Rozenas „Gimtajam…“ tada sakė: „Pirmą kartą lankausi Lietuvoje ir šiame dvare. Esu maloniai priblokštas čia Piotro sukurto grožio ir nuostabios aplinkos.“ Baronas Piotras gentainiams pasakojo, jog parko medžiai – neįkainojama tėvo dovanos vertybė. Todėl dvaro paveldėtojas negailėjo pinigų, jėgų ir laiko parkui sutvarkyti taip, kad jis savo estetika nenusileistų gražiausioms šalies dvarvietėms.
Paskutiniu  mohikanu vadinamas baronas Piotras Rozenas nusipelnė didelės mūsų krašto visuomenės pagarbos.“  (Aldona Minkevičienė pasakoja „Gimtajame Rokiškyje“)

„Gačionyse – Kuršo žemėje kilusių baronų Rozenų giminės palikimas
Jūžintų miestelio kaimynystėje esančio Gačionių dvaro istorijos ir dabarties galėtų pavydėti bet kurio rūmo šeimininkai. Per 300 metų šį dvarą ir jo žemes valdė iš Kuršo kilę baronai Rozenai. Jeigu ne tremtys, karai ir nacionalizacija, ši giminė savo dvaro nė nebūtų svetimiems palikusi ir neleidusi suniokoti. Bet ir po patirtų negandų, skriaudų dvaro šeimininkai savo tėvonijos likimo valiai nepaliko. Vos tik nuosavybę susigrąžino, sutrešęs medinis dvarelis ir kiti pastatai atstatyti, didžiulė teritorija su įspūdinga liepų alėja, tvenkiniais, gėlynais, takais gali pretenduoti į pavyzdingiausiai tvarkomos dvarvietės titulą.“  (Aldona Minkevičienė pasakoja „Gimtajame Rokiškyje“).

Gačionių dvaras vėl gyvas, jame atgaivinta vietos dvasia

Atgaivinto Gačionių dvaro salėse, valgomuosiuose, treniruoklių salėje ir septyniuose miegamuosiuose nenutyla lankytojų, kuriais rūpinasi paskutinis baronų Rozenų palikuonis, šurmulys.

Dvi salės su atkurtais židiniais, kasetinėmis lubomis ir parketais bei stilingais baldais vilioja svečius jose susiburti. Nuo salių sienų žvelgia baronų Rozenų protėviai.

Biblioteka visais laikais buvo itin svarbi dvaro vieta. Justinas Rozenas XIX a. pirmojoje pusėje sukūrė Gačionių dvare per du tūkstančius leidinių turinčią biblioteką. Deja, senieji rinkiniai neišliko, bet Justino proanūkis – Piotras Rozenas savo kolekcijoje jau turi per tūkstantį leidinių. Gačionių dvaro svečiai čia randa grožinės literatūros, istorijos, publicistikos veikalų lenkų, prancūzų, italų, lietuvių kalbomis bei didelę knygų kolekciją apie Abiejų Tautų Respubliką.

Gačionių dvarininkai Rozenai didžiavosi sukaupta didele ir vertinga biblioteka. Amžininkai, gerai pažinę baroną Antaną, pasakojo, jog šis tarnams ir valstiečiams, talkinusiems dvaro ūkio darbuose, buvo labai geras ir teisingas. Todėl Jūžintų krašte Rozenų šeima buvo labai gerbiama ir niekada nepamiršta. 

Valgomasis – tai dvaro šerdis. Gera virtuvė – tai vizitinė kortelė, svarbus bei neatsiejamas dvaro elementas.

Gačionių dvaras visuomet garsėjo gera virtuve. Taip pat yra ir šiandien. Patiekalus ruošia savininkai, todėl meniu čia rasite lenkų, prancūzų, italų ir lietuvių virtuvės patiekalus. Visi svečiai giria dvaro savininkų virtuvę.

Dvaras neegzistuoja be parko, o Gačionių dvaro parką sudaro veja, šimtai medžių, du tvenkiniai, upelis, tilteliai, 200 metų senumo liepų alėja, romantiška alėja, vedanti link ežero. Parką puošia specialiai parinkti staleliai ir suoliukai.

Gačionių dvare teikiamos paslaugos lankytojams

Atvykstantiems turistams ir rokiškėnams siūloma viešnagė Gačionių dvare (Jūžintų seniūnija).  Tai ne triukšmingas vakarėlis, bet paprasta, šilta ir intelektuali viešnagė barono Piotro Rozeno šeimos dvare . Baronas kviečia paviešėti visą parą. Pietų stalas, vakarienė ir pusryčiai, kuriuos ruošia baronas, gurmaniškai ir estetiškai paruošti pasirinktinai pagal italų, prancūzų ir kitų Europos šalių virtuves.

Kambariai nakvynei yra vienviečiai, dviviečiai ir triviečiai. Dvare gali apsigyventi iki 16 žmonių.  Baronas papasakos dvaro istoriją, parodys gausią dvaro biblioteką ir autentiškai atkurtą centrinį dvaro pastatą. Romantiška liepų alėja nuves prie ežero, kur galėsite plaukioti baidarėmis. Jaukioje parko aplinkoje vakarienei baronas paruoš gurmanišką kepsnį ant grotelių. Baronas nekalba lietuviškai, tačiau visos viešnagės metu galėsite bendrauti lenkiškai, angliškai, rusiškai, vokiškai, prancūziškai.

                      Viešnagės laiką ir programą būtina suderinti iš anksto. Kontaktai; +370 458 51044; +370 610 00610

Miegamieji kambariai įrengti su vonios kambariais.

Gačionių dvaro parkas kviečia lankytojus pasivaikščioti, mėgautis poilsiu, ramybe, susitikimais su gandrais, antimis ir kitais paukščiais.

Gačionių dvaro nuosavybė yra ir 34 arų ežeras. Tai puiki pramoga dvaro svečiams, kurie niekieno netrukdomi gali poilsiauti. Lankytojams preinami: paplūdimys, prieplauka, baidarės, valtis, žvejybos įranga. Be vandens paukščių sparnų plasnojimo ir žuvų pliuškenimo vienintelis garsas, kurį čia išgirsite, yra pietums kviečiančio gongo garsas.

Truputis Gačionių dvaro istorijos

Gačionių dvarą Rozenai, kildinami iš Kalavijuočių ordino, valdo nuo XVIII a. pradžios. Baltijos šalyse Rozenai įsikūrė jau XIII a. Seniausia Rozenų rezidencija yra Gross Roop, išlikusi iki mūsų dienų – pilis Straupėje (Latvijoje), 80 km į šiaurę nuo Rygos, prie kelio į Tartu. Rozenų šeimos šaka Kuršo žemėje gyveno nuo XIII a. iki 1939 m.

Gačionių dvaras buvo pastatytas 1858 m. ankstesnio dvaro, stovinčio netoliese, vietoje. Dabartiniai neoklasicistiniai mediniai dvaro rūmai buvo pastatyti 1870 m. pagal inžinieriaus Jano Rozeno projektą. Senieji dvaro baldai ir meno vertybės ypač nukentėjo Pirmojo pasaulinio karo metais. Paskutinis Gačionių dvaro savininkas buvo Petras Rozenas. Jis gimė dvare 1865 m., o mirė Vilniuje 1945 m.

Antrojo pasaulinio karo metu Gačionių dvarą buvo užėmę ir sovietai, ir naciai.

Apie 1940-uosius, ištrėmus Rozenų šeimą, dvaras buvo nacionalizuotas: sovietmečiu čia įsikūrė kolūkio kontora, biblioteka, kultūros namai, gyvenamieji butai ir sandėliukai. Vienoje patalpų buvo apgyvendintos vištos. Neprižiūrimas medinis pastatas ėmė sparčiai nykti. Kai žmogaus ir laiko niokojamame dvarelyje tapo pavojinga gyventi, jis buvo paliktas likimo valiai (Aldona Minkevičienė pasakoja „Gimtajame Rokiškyje“)

Po Nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais Gačionių dvaro rūmus susigrąžino Lietuvos pilietybę išsaugojęs baronas Antonas Rozenas, kuris, pabėgęs iš sovietinių lagerių, gyveno Lenkijoje. XXI amžiaus pradžioje A. Rozenas šį dvarą padovanojo savo sūnui Piotrui. 1999 m. Gačionių dvarą atgavo Rozenų šeimos palikuonis Piotras Rozenas (Petro anūkas, gimęs Lenkijoje 1947 m.), gyvenantis Prancūzijoje, kuris pradėjo restauravimo darbus bei parko tvarkymą. Tvarkymo darbai truko 7 metus.

Baronas Piotras pasakojo, jog jam reikėjo sužiūrėti, kad visa, ką dar buvo įmanoma išsaugoti autentiško, liktų. Pavyko atidengti dalį pirmojo aukšto patalpų medinių lubų, kurios buvo padengtos keliais kalkių, dažų sluoksniais, atkurti lopinėlius dar nesunykusių grindų, krosnies koklių.


                   Pagal senas nuotraukas ir giminės turimą informaciją begriūvantis dvaro rūmas atkurtas toks, koks kadaise ir buvo. Ypač tiksliai atkurta statinio išorė. Baronas Piotras pasakojo, kad net perdangą tvirtinančios vinys kaltos medinės, nes taip buvo senajame dvare. Atvėręs dvaro duris gali pasijusti lyg būtum patekęs į XIX a. pabaigos dvaro menę su didingą senovę liudijančiais originaliais baldais, šviestuvais, medžiu puoštu židiniu, paveikslais, aksomo krėslais ir minkštasuoliais. Ant sienų – Rozenų dinastijos istorija: daugybė senų giminės ir dvaro fotografijų.


                    Restauracijos metais dvaro paveldėtojui  Piotrui su tėvu Antanu teko ne kartą ginčytis: senasis baronas priešinosi, kad dvare atsirastų šių laikų gyvenimui įprastų pertvarkų bei patalpų ir sūnų spaudė atkurti viską lygiai taip, kaip buvo prie jo ir senelio. Todėl valgomajame, sujungtame su virtuvės zona, teko palikti senąją koklių krosnį, nors pagal sumanymą jos vietoje turėjo atsirasti modernus baras. 
Autentiškai atkurtas ne tik pats dvaro rūmas, kiti statiniai, bet ir didžiulis parkas su senaisiais tvenkiniais, gėlynais, takais ir įspūdinga kelių šimtmečių liepų alėja. Parką šie galiūnai medžiai juosia apie 2 km, o alėjos pabaigoje  liepos tarsi subrenda į rūmo  papėdėje esantį Gačionių ežerą. (Aldona Minkevičienė pasakoja „Gimtajame Rokiškyje“)

2006 m. Gačionių dvaras atgavo pirminį savo grožį. Restauruotas, laikantis išlikusios ikonografijos bei prisiminimų. Atkurtos ne tik statinio išorės detalės, bet ir išsaugota vidaus autentika. Restauruotos senosios lubos, dalis grindų. Tai vienintelis išlikęs  medinis dvaras Rokiškio krašte. Dabar Gačionių dvaras atrodo taip, kaip jį 1939 m. paliko Petro senelis Petras Rozenas.

Parengta naudojant informaciją iš žemiau nurodytų šaltinių:

Gačionių dvaro reklaminis lankstinukas, parengtas ir išleistas dvaro savininkų pastangomis.

http://www.rokiskiotic.lt/lt/gacioniu-dvaras-ir-parkas

http://www.rokiskis.lt/lt/naujienos/viesnage-gacioniu-dvare.html

Aldona Minkevičienė. Jūžintų krašte – Vaisenhofų ir Rozenų dinastijų palikimas. Gimtasis Rokiškis, 2014-04-25

https://www.grokiskis.lt/laikrascio-archyvas/juzintu-kraste-vaisenhofu-ir-rozenu-dinastiju-palikimas

https://www.grokiskis.lt/laikrascio-archyvas/gacioniu-dvare-garsiosios-didiku-dinastijos-samburis

http://verslas.lrytas.lt/mano-pinigai/kelioneje-po-rokiski-neaplenkite-keistuolio-venecijaus-namu.htm

http://mokslolietuva.lt/2015/03/marsrutas-po-rokiskio-krasto-dvarus-paveldo-issaugojimui-ir-kaimo-ekonomikai/

Gačionių dvaro ponų namas. Nuotr. Dianos Varnaitės Restauruotas Gačionių dvaro ponų namo interjeras. Nuotr. Dianos Varnaitės Restauruotas Gačionių dvaro ponų namo interjeras. Nuotr. Dianos Varnaitės Restauruotas Gačionių dvaro ponų namo interjeras. Nuotr. Dianos Varnaitės Restauruotas Gačionių dvaro ponų namo interjeras. Nuotr. Dianos Varnaitės

 

Mūsų Kontaktai

Šnipiškių g.3, LT-09309 Vilnius 8 5 273 42 56 8 5 272 40 58 centras@kpd.lt
Prisijunkite prie mūsų
© Kultūros paveldo departamentas